KūrybaEilėraštis
Nebijok manęs
Nebijok manęs – šešėlio,
Aš neapgausiu ir tyla tavęs nepaskandinsiu...
Nebijok manęs – šaltojo vėjo,
Aš nepargriausiu niekada...
Nebijok manęs – kaitriosios saulės,
Aš nepaversiu tavęs ugnimi…
Nebijok mano atšalusio veido…
Jo gaiva tavęs nesustabdys…
Nebijok manęs – šilto lietaus…
Nenuplausiu džiaugsmo nuo tavęs…
Nebijok manęs – žydrojo dangaus…
Neapgaubsiu tavęs nežinomybės skraiste…
Nebijok manes – rūko negailestingo…
Nors sustingdysiu prisiminimus tavyje…
Nebijok manęs… Aš vistiek nepabėgsiu…
Tapsiu ledu... Kur širdys susipynusios buvo…
Nebijok manęs... Nes rasi mane visur…
Visur savo veidu tave kviesiu...
Nebijok manęs, nes aš niekada neišeisiu.

Komentarai
vat rimtai...tie ,,nebijok" nervina..... biski toks....
mane jau 2 posme uzkniso tie nebijok siek tiek ju per daug rejkejo kokio trumpo pasakojimo gal
nuosirdus, bet.... skaitant 3 posma tie nebijok pradeda knisti. kaip ir daugtaskiai. nezinau, is kur si mada.
Prasidėjo labai fainai, bet kažkaip po to...gal per daug to „nebijok“
neblogas
sau rasei ....
mintis neblkoga bet daug kur maisai metaforu reiksmes
mielas. tik nelabai gražiai skamba įvardžiuotinės formos. ypač kalbant apie save.