KūrybaEilėraštis

Nebijok manęs


Nebijok manęs – šešėlio,
Aš neapgausiu ir tyla tavęs nepaskandinsiu...
Nebijok manęs – šaltojo vėjo,
Aš nepargriausiu niekada...

Nebijok manęs – kaitriosios saulės,
Aš nepaversiu tavęs ugnimi…
Nebijok mano atšalusio veido…
Jo gaiva tavęs nesustabdys…

Nebijok manęs – šilto lietaus…
Nenuplausiu džiaugsmo nuo tavęs…
Nebijok manęs – žydrojo dangaus…
Neapgaubsiu tavęs nežinomybės skraiste…

Nebijok manes – rūko negailestingo…
Nors sustingdysiu prisiminimus tavyje…
Nebijok manęs… Aš vistiek nepabėgsiu…
Tapsiu ledu... Kur širdys susipynusios buvo…

Nebijok manęs... Nes rasi mane visur…
Visur savo veidu tave kviesiu...
Nebijok manęs, nes aš niekada neišeisiu.

Komentarai

jore

vat rimtai...tie ,,nebijok" nervina..... biski toks....

Sielos_dulke

mane jau 2 posme uzkniso tie nebijok siek tiek ju per daug rejkejo kokio trumpo pasakojimo gal

Cukriukas

nuosirdus, bet.... skaitant 3 posma tie nebijok pradeda knisti. kaip ir daugtaskiai. nezinau, is kur si mada.

prieblanda

Prasidėjo labai fainai, bet kažkaip po to...gal per daug to „nebijok“

Trinity_Blood

neblogas

Horas

sau rasei ....

Zydra_bedugne

mintis neblkoga bet daug kur maisai metaforu reiksmes

Mirtis

mielas. tik nelabai gražiai skamba įvardžiuotinės formos. ypač kalbant apie save.