KūrybaEilėraštis
Nuskriausta svajonė...
Tik mano akys vėl nuklysta
Į pilas aukštumas viršuj...
Kur vis nauja žvaigždė pražysta,
Norėčiau skrist...Tik negaliu...
Vėl pasišoku kiek aukščiau,
Bandau apglėbti savo laimę...
Išslysta ji iš mano glėbio...
Matyt...mylėti jas - mano nelaimė..
O akys ašaroja...bematant nuskriaustas svajas...
Ir kam žvaigždėms tas aukštis...
Ten tylūs akmenys. Žemai ,
O aš...aš net ne paukštis...
"Mano mintys tiek nutolusios nuo žvaigždžių, kiek kojos nuo žemės" ( J.V. Getė )

Komentarai
puiki tavo kuryba !
buna ir geriau,bet neblogai
Į pilas aukštumas viršuj... kas tai? ir niekaip nesuprantu,kam kai kurie daugtaškiai šiame kūrinyje...
itin didelio susidomejimo nekeliantis eilerastis.lengvas,paprastas,akiu,dusios ir proto nevargintis kurinys.mintis banali(nu ne visiskai),bet pakankamai graziai isdestyta.7
nerealu nerealu!!!!labai labai labai grazu!!!pasaka...
BANALU
Eilerastukas COOL.Taip ir toliau !!!! Neprarask noro rasyti!!!Sekmes
mielas eiliukas. Toks lengvas ir svelnus. Skaitai ir lengva viduj.
Per daug sentimentalu. po akys asaroja daugtaskis nelogiskas
mintingas... siaip man patiko. ir tas pacituotas gete irgi labai ciotka... i tema bent jau... ne taip kaip kiti kai zieba i lankas... neblogas, tikrai neblogas... duosiu 9
Bet siaip neblogas
allanta suprast reiketu taip, jog norechiau skristi, tik negaliu...todel laukia zemai akmenys.. nu wnz nzn kaip paaishkint whatever
Nelabai supratau paskutini stulpeli