KūrybaEilėraštis

Nuskriausta svajonė...


Tik mano akys vėl nuklysta
Į pilas aukštumas viršuj...
Kur vis nauja žvaigždė pražysta,
Norėčiau skrist...Tik negaliu...

Vėl pasišoku kiek aukščiau,
Bandau apglėbti savo laimę...
Išslysta ji iš mano glėbio...
Matyt...mylėti jas - mano nelaimė..

O akys ašaroja...bematant nuskriaustas svajas...
Ir kam žvaigždėms tas aukštis...
Ten tylūs akmenys. Žemai ,
O aš...aš net ne paukštis...


"Mano mintys tiek nutolusios nuo žvaigždžių, kiek kojos nuo žemės" ( J.V. Getė )

Komentarai

rokere

puiki tavo kuryba !

vitusik

buna ir geriau,bet neblogai

viltute

Į pilas aukštumas viršuj... kas tai? ir niekaip nesuprantu,kam kai kurie daugtaškiai šiame kūrinyje...

enigmatic

itin didelio susidomejimo nekeliantis eilerastis.lengvas,paprastas,akiu,dusios ir proto nevargintis kurinys.mintis banali(nu ne visiskai),bet pakankamai graziai isdestyta.7

stelike

nerealu nerealu!!!!labai labai labai grazu!!!pasaka...

Razmus

BANALU

PanPan370

Eilerastukas COOL.Taip ir toliau !!!! Neprarask noro rasyti!!!Sekmes

IstillmissU

mielas eiliukas. Toks lengvas ir svelnus. Skaitai ir lengva viduj.

melancholija

Per daug sentimentalu. po akys asaroja daugtaskis nelogiskas

alamanda

mintingas... siaip man patiko. ir tas pacituotas gete irgi labai ciotka... i tema bent jau... ne taip kaip kiti kai zieba i lankas... neblogas, tikrai neblogas... duosiu 9

allantta

Bet siaip neblogas

Zebriukia

allanta suprast reiketu taip, jog norechiau skristi, tik negaliu...todel laukia zemai akmenys.. nu wnz nzn kaip paaishkint whatever

allantta

Nelabai supratau paskutini stulpeli