KūrybaEilėraštis
Sirdis
Kažkas toli, atvėręs širdį...
Negailestingai tarė - joje nieko nėra
Ir tik susmeigęs stiklo šukę,
Apsidžiaugė - ji negyva...
Tik piktos akys vėl suklydo...
Ji plakė, plakė, tik nebe karštai...
Su neviltim ir dingo meilė...
Nutolo du krantai...
Kančia pavirtusi, it laimė,
Išdarkė sielą pamažu...
Apgaubusi naktis su baime,
Nuvijo skausmą, bet vistiek skaudu...
Daugiau neklausiu aš kitų,
Atvėrusių man širdį...
Aš tik žinau, gal net tikiu,
Kad vėl ji plaks karštai iš naujo!...

Komentarai