KūrybaEilėraštis
Tobulo gyvenimo imitacija
Sakai gyvenimas nuotabus,
Bet ar matai ryškių spalvų?!?
Tavo žodžiai tik melas kuriuo pats tiki…
Nebeliko tikro džiaugsmo…
Nerandu aš jo tavy…
Gyvenimo prasmė prirakinta
Grandinėmis prie tavo tiesos
Žinau neiškęsi dar ilgai
Šios beprasmės kančios…
Lyg iš plieno nukalti tavo jausmai
Net jei tau liūdna, negera…
Tu vistiek šypsais….
Ne..nenoriu tokio tavęs…
Kur dingo tikras tavasis aš?!?
Tavo gyvenimas lyg supuvusi ryžių plantacija…
Reali tobulo gyvenimo imitacija…

Komentarai
O aš manau atvirkščiai - eilėraštis labai geras. Dėl ryžių lauko tai irgi išmušė iš vėžių, toks, sakyčiau, unikalus palyginimas. Tačiau įdomi tema - jausmų kaukės imitacija. Tik, turbūt neiškentėsiu nepaklausęs, kodėl jinai yra blogai? Kodėl lyrinio personažo vidinis pasaulis privalo būti sujungtas su išoriniu? Galbūt viduje jis susikūrė žymiai turtingesnį pasaulį? Lyrinį aš kankina nežinia, skausmas iš tamsos, tačiau niekas negali pramušti kito veikėjo kaukės - tad kodėl smerkiamas/smerkiama toks žmogus?
Ko dėl supuvusi ryžių plantacija,bet palyginimas turbūt pamatuotai parašytas,nes aš nelabai įsivaizduoju... Paskutinė eilutė,labai gera,geriausia....7,5/10................ ........................................ ........................................ ........................................ ........................................ ........................................ ........................................ ........................