KūrybaEilėraštis

Tuštuma


Aš ištiesiu rankas, prieš kiekvieną pilką praeivį...Net kartono lapas skleidžia daugiau šilumos nei jie...


Aš nemaldauju...aš tik prašau, padėkit man surasti savo kelią...šituo aš eiti esu per skurdi...


O kur dar mano lūpos...suskilinėjo ir ištino...
Į jas pasižiūrėjus darosi graudu - niekas neprieis...jie bijo verkti...


Bijau ir aš... bijau pravirkti klūpėdama...bijau parodyt jiems, kad ir AŠ galiu...

Prisitraukiu delnus arčiau savęs. Ir toliau liūdnu žvilgsniu i pilkus žmones žiūriu... nuleidžiu akis kiek žemiau...ir vėl... Tie Tušti Mano Delnai...

Komentarai

apsimetele

cia ne eilerastis, bet siai[p tai geras

Lillee

nerealu bet labiau rasinys nei eilerastis

Zebriukia

tai kad nera tokios skilties kur galechiau ideti...

alamanda

o as kaip tik manau, kad to nepatyrusi zebriukia nebutu parasius tokio jausmingo ir siaip jau pogilio kurinuko (eilium vadinti negaliu... ) manau, kad vis tik jau teko tai iskesti, o tai liudina... siaip originalu ir meniska, tik netinka prie eilerasciu skilties... 9

allantta

Grazu..

-ramunele-

Man patiko tavo kurinukas(ypac pirmoji eilute). toks originalus ir tikroviskas. net labai. tikiuosi tau neteko patirti to, kas atsispindi tavo eilerastyje...