KūrybaEilėraštis
Tuštuma
Aš ištiesiu rankas, prieš kiekvieną pilką praeivį...Net kartono lapas skleidžia daugiau šilumos nei jie...
Aš nemaldauju...aš tik prašau, padėkit man surasti savo kelią...šituo aš eiti esu per skurdi...
O kur dar mano lūpos...suskilinėjo ir ištino...
Į jas pasižiūrėjus darosi graudu - niekas neprieis...jie bijo verkti...
Bijau ir aš... bijau pravirkti klūpėdama...bijau parodyt jiems, kad ir AŠ galiu...
Prisitraukiu delnus arčiau savęs. Ir toliau liūdnu žvilgsniu i pilkus žmones žiūriu... nuleidžiu akis kiek žemiau...ir vėl... Tie Tušti Mano Delnai...

Komentarai
cia ne eilerastis, bet siai[p tai geras
nerealu bet labiau rasinys nei eilerastis
tai kad nera tokios skilties kur galechiau ideti...
o as kaip tik manau, kad to nepatyrusi zebriukia nebutu parasius tokio jausmingo ir siaip jau pogilio kurinuko (eilium vadinti negaliu... ) manau, kad vis tik jau teko tai iskesti, o tai liudina... siaip originalu ir meniska, tik netinka prie eilerasciu skilties... 9
Grazu..
Man patiko tavo kurinukas(ypac pirmoji eilute). toks originalus ir tikroviskas. net labai. tikiuosi tau neteko patirti to, kas atsispindi tavo eilerastyje...