KūrybaEilėraštis

Viena...


Ankstų rytą...miške...
Atsibudo mergaitė..viena...
Neišdžiūvusios ašaros sustingo veide,
Nenušluostė jų niekas, nes nieko nebuvo šalia...

Baltas veidelis išdavė siaubą...
Norėjo rėkti..šaukti..tik nieks neišgirs...
Neprabils ji..NEPRABILS...
Tik lauk kito ryto...

Ji prašė dangaus,
Kad čiaupus atsuktų...
Ji prašė lietaus...
Nors ir šalto..išsigelbėjimo vieno...

Atsistojo...ir...krito...
Neskaudėjo jai...nei kojų..nei rankų...
suspurdo širdis, ašarom pasruvo...
Apsiblausę prisiminimai užklupo...

Šįryt ji krito, kaip krito tada...
Tik šįkart ne prie žmonių...o viena...
Tik šįkart ji krito ant žemės, o ne kitų akyse...
Nepadėjo pakilt niekas...nes kaip šįryt,
Nieko nebuvo šalia...

Komentarai

Sahja

8,5/10....______________________________ ___________________________________ Turbūt užslėpta gilesnė mintis jaučiasi,nes skamba,kaip pasaka... ________________________________________ _________________________________