KūrybaDaina

Vieniša Siela


Aš noriu atsiprašyt už tai kad,
Daugiau nebesu savim…
Aš noriu atsiprašyt už tai kad,
Daugiau aš ne su tavim
Mano žodžiai tau nieko nereiškia,
Aš žinau.
Vistiek atsiprašinėju nes neliko nieko daugiau….

Verksmas širdies tamsoje…
Tave sugraudins,
Siela pabėgs nuo rūpesčių,
Tylėk…
Tu jau nieko pakeist negali…
Buvom draugai, dabar likom
Tik nepažįstami…
Svetimos mintys…svetimi žodžiai
Nereikia daugiau su manim taip žiauriai…
Aš tenoriu būti laisvas paukštis
Išnyko erdvė,
Man nebebaisus aukštis…

Pr.
Vieniša siela verkia ir guodžia,
Šukes į širdį kažkas sviedžia,
Taip kvėpuot pasidarė sunku
Manęs negelbėk,-
Aš tau savo sielą palieku…

Ištirpo baimė, liko tik abejonė
Tylą skrodžia kažkieno dejonė
Taip verkia žmogus, kuris išliko,
Su savo draugu svetimais liko…
Nukris obuolys nuo medžio…
Na ir kas, juk tai nieko nereiškia…
Pabėgo viltis, nes ji pavargo…
Pavargo būti reikalinga…

Pr.
Vieniša siela verkia ir guodžia,
Šukes į širdį kažkas sviedžia,
Taip kvėpuot pasidarė sunku
Manęs negelbėk,-
Aš tau savo sielą palieku…
Tik prisimink, kad ir
Vienišai sielai laimės reikia
(Nors truputį…)

Komentarai

Sahja

Laisvė kartais nori būti priklausoma,kartais nori būti kieno nors nurodinėjama,ir blaškosi tarp šių dviejų,ir negali apsispręsti....Viltis kartais pavargsta,bet ji visada ,manau yra reikalinga...Labai jausmų daug sudėjai ,į šią labai gražią dainą,tiek ilgesingų ir liūdnų žodžių,9,5/10.....