KūrybaEilėraštis

Neramiai tingios rudens dienos...


Neramiai tingios rudens dienos,
Nuspalvintos bespalvių debesų jūra,
Skuba taip nepaprastai!...lėtai,
Kad net nespėji iki galo atsibust,
O jau dienos ir nebėr.
Tik saldi, juoda naktis
Apglėbia švelniai tavo pečius,
Pūsdama neramaus ilgesio miglą
Tau į mintis.
Smelkiasi tau į kūną rudens vėsa,
Badanti sustingusius būties kaulus.
Tik širdies ugnis negęstanti niekada
Šildo ilgesio sielą,
Šildo svajingas mintis
Mylimo žmogaus akimis.

Komentarai