KūrybaEilėraštis
Kritimas
Dykumoje klaidžioja siela.
Kvadratinė.
Grožisi stačiai kritusiais kampais.
Klysta.
Rieda svaigūs kamuoliai į ją.
Atsimuša.
Beprasmės kovos dėl žūtbūtinio įrodymo.
Dingsta.
Vieniša siela vis klaidžioja dykumoje.
Bedugnė. Tuštuma.
Dykumoje nebėra sielos.

Komentarai
Nevisada reikia sielą suprasti kaip sielą, o dykumą kaip dykumą Manau nevisai sugebėjai perteikti, ką norėjai, autore
joa, esmes cia nelabai radau, bet labai originalus. o paskutines eilutes mane tiesiog priwerte juoktis. as tai supratau wiska taip: waiksciojo dykumoj siela, kazkokie kamuoliai aplinkui ridinejasi, tuomet siela papuola i bedugne ir "Dykumoje nebėra sielos." nepyk, jei supratau ne taip, bet wistiek manau, kad labai saunus eiliukas
originalu ir artima..zodziu if i stop lying i'll just disappoint you
kazko tai as cia nelabai supratau... tai arba as durna, arba cia tos esmes ir nera nu originlaus rimavimo budas, va cia tai jau tikrai... ir tai trbt vienitelis dalykas, kuris man siame eiliuje patiko... todel gal as susilaikysiu ir nevertinsiu, nes kazkaip nesinori labai balo numusti...