KūrybaEilėraštis
Neramų rytą
Neramų rytą stovinėjau prie širdies,
Liepsnas bandydama užpūsti.
Laužo, per naktį neužgesusio...
Akių gilumoje ieškojau vandens.
Bridau, vilkdama ašarose išbrinkusius kelnių galus,
Sėmiau delnais drėgną sielvartą
Ir klupdama nešiau link širdies...
Kelnių galai buvo purvini ir sunkūs.
Su kiekvienu žingsniu klimpau į pilką tuštumą.
Jaučiau artėjant ją.
Ir tampant manimi.
Kruvinais pirštais skyriausi kelią į priekį,
Mažais žingsneliais tipenau link širdies,
Nei lašo jausmo nenorėdama išpilti...

Komentarai
o šį kart, manau suprasi, kad prieš tave neturiu nieko blogo, sakau nuosirdžiai (nors man tai ir nelabai budinga) 10.