KūrybaEilėraštis
Veidmainystė
Kartais ir lietus suskamba griaustinio aidu.
Riedėdamas per skruostus švelniai glosto
Ir treptelėdamas mažom kojytėm, susminga peiliais į delnus.
Tada surikiuoja jausmus ant virtuvinio stalo,
Tyliai sugirgždena žirklėmis,
Ir retkarčiais pagaląsdamas jas,
Nusikaltėlio rankom gašliai liečiant
Plėšia jausmus po pluoštelį.
Ir jau girdi:
Skamba šaižus juokas, visas turgaus aikštės ausis užgaudamas.

Komentarai
nerealiai geras, kelis kartus perskaičiau ir vis labiau patinka ir prisodrintas pakankamai...
kas nesuprato, tai pabandysiu paaiskinti. eilerastis yra apie veidmainyste ir nuvertinima, isdavima. jUK KAIP NERETAI PASITAIKO ZMONIU , kurie is pradziu buna lipsnus ir mieli, o is tikro tik nustato streles i tave. Nejuciomis jie suzino viska apie tave , apie tai kas tau brangu, kas svarbu, kitaip sakant tavo kortos jam lengvai atverciamos, o tada jis tave isduoda, isplepa visiems tavo viltis, troskimus, gal nuodemes. Tada ir jautiesi , kaip ant turgaus prekistalio parduotas...
grazhu
man patiko.
labai grazus pirmas ir antras posmelis, tiksliau eilutes trecio nesupratau....
kazkodel prisiminiau vasara... silta vakara po lietaus