KūrybaEilėraštis
Vienas žingsnis po nuodėmės
Vakar mano pirštai paskendo tavo plaukų vandenyne...
Mano tyli aimana nutūpė tau ant peties,
Užgaudama nakties giesmę...
Šaukiau alsavimu, ašaromis išrašydama žolę,
Per naktį glaudusią du drėgnus kūnus...
Ir tylėjau...
Tau šnabždant mano rasos pritvinkusį vardą. - -
DU KŪNAI DELNUS GLAUSDAMI LAUKĖ RYTO...

Komentarai
man nelabai patiko... gal del to kad trumpas...
Zydra_bedugne, tai, ką parašei, mano manymu yra puiku. kartais pakanka nedaug, kad suprastum tai, kas yra paprasta, kur ir slypi didžiausias nepaprastumas.
As nezaidziu principais. Man vaikiskiau atrodo zmogus kuris kitus kuolina o savo nieko verta nesamone vertina auksciausiai, tai jau net ne vaikiska o apgailetina. Nesulauki ivertinimo is kitu todel stengiesi kad ir jie liktu neivertinti, apgailetina.
kaip kvaila zaisti principais.tiksliau- vaikiska
Is principo 2. O kaskas cia dar kalbejo apie pigia meno samprata?
tarpkitko si eiliuka brukstelejau savo vaikinui per jo astuonioliktaji