Dainos žodžiai
Gali būti, kad mačiau jus tą vasarą, kai dvylika savaičių be perstojo snigo...
Dar prisimenu tuos blizgančius auskarus... gali būt, kad jie tarp mano pirštų strigo...
Ir gali būt nuvalkiotus kaip visada sakiau žodžius, tipo – aš tave myliu...
Ir gali būt, kad viskas baigėsi tą vasarą, kai dvylika savaičių snigo...
Gali būt, kad šitaip mum abiem geriau...
Gali būt, kad šitaip mum abiem lengviau...
Kartais liūdesy noris skambint ir pasakyt...
Ei, viskas blogai, kai išėjai, mano namai – vėl ne mano namai...
Viskas gerai, jei sugrįžai – mano namai – vėl tavo namai...
Tavo namai – vėl mano namai...
Mūsų jaukūs namai...
Ir gali būt tebelaikau jūsų kvepalus savo kambary, nes pradėjau gailėtis...
Ir gali būt, kad neslepiu nuotraukų vien todėl, kad šitaip buvo gera mylėtis...
Gali būt, į gerą viskas pasikeis...
Gali būt, kad nerimas vis vien praeis...
Gali būt, kad vėl ateis gera diena...
Bet vienišas nakty, noriu skambint ir pasakyt...
Ei, viskas blogai, kai išėjai, mano namai – vėl ne mano namai...
Viskas gerai, jei sugrįžai – mano namai – vėl tavo namai...
Ei, viskas blogai, kai tu išėjai, mano namai – vėl ne mano namai...
Mano namai – vėl ne mano namai...
Mano batai, mano namai...
Ei, viskas blogai, kai išėjai, mano namai – vėl ne mano namai...
Viskas gerai, jei sugrįžai – mano namai – vėl tavo namai...
Ei, viskas blogai, kai išėjai, mano namai – vėl ne mano namai...
Mano namai - vėl ne mano namai...
Eisiu aš gatvėm, eisiu ten, kur, žinojau, lankais...
Eisiu namais, kur gyvena tavo draugai...
Gal ieškosiu tavęs, kur tu dar niekada nebuvai...
Kai ruduo prasidės, kai žiema pasibaigs...
Ten kur spanguolės rausta, kur miškai želia...
Ten, kur bėga traukiniai ant geležinio kelio...
Bėgsiu ten, kur minia dainomis džiaugsmą skelbia...
Bėgsiu ten, kur žmonės vieniši tyli akis nudelbę...
Lauksiu dienos, lauksiu kol ji ateis...
Gal aš dar galiu, gal dar galiu pasikeist...
Gali būt nepastebėsim – tu manęs, o aš tavęs..
Nes tu jau nebebūsi tu, o aš jau nebebūsiu aš...
Pastebėjai teksto klaidą?





















