Dainos žodžiai
Kai mintis pagauna vėjas ir norėtųs pabėgti
Nuo minčių, kurias įdėjai sau, nors nebėra vietos
Tarp pasaulių, tarp žmonių ar žvaigždžių milijonų,
Meilės pažadų, netikrų epizodų.
Kiek praėjome kelių? Kiek sudeginom tiltų?
Plaukėm, skendom, bėgom, kritom, išgyvenome kartu!
Mūsų meilė – dramos filmas, kur daug scenų nuostabių!
Buityje ir kasdienoj mes kaip aktoriai abu.
Paleist, paleist, paleist – metas jau tau,
Atleist, atleist, atleist, kas netikra mokėt.
Paleist, paleist, paleist – ar galėtum ir man
Atleist, atleist, atleist – laukt negaliu!
Mes patyrę daug naktų. Pasitikę daug aušrų.
Šitas jausmas išbandytas vandenynų ir audrų.
Tavo šviesą aš myliu. O tamsa man nebaisu.
Tu tekėki, o aš vesiu šiuo gyvenimo keliu.
Kai širdis sako ačiū, to nebereikia,
Ir mintis sudrąsko vėjas, tu jautiesi bejėgis.
Ieškai būdų nebekartoti, išsigydyt problemą,
Sugrąžinti laimės paukštę ir pamilti dar kartą.
Paleist, paleist, paleist – metas jau tau,
Atleist, atleist, atleist, kas netikra mokėt.
Paleist, paleist, paleist – ar galėtum ir man
Atleist, atleist, atleist.
Pastebėjai teksto klaidą?


















