Istorinės asmenybės
39atsakymai
39 atsakymai
Dialogo forma yra gan gudri, tačiau lietuviškame vertime, taip, kiek erzina tie 'be abejo'.
Orginalo kalba daug sklandžiau.
Zaratustra.. Šizofrenijos beveik tenais, mano galva. Tačiau porą Nyčės knygų man visai tiko, juoba, kad jis baigęs tuos pačius moklu kaip ir aš. Reikėtų dar daugiau jo perskaityti, kad susidaryčiau išbaigtesnį vaizdą.
Dėstytojų tokių buvo porą, bet ryškiausias - Naglis Kardelis.
Mano galva, ji žmogus vunderkindas; mokantis japonų, hindi, kinų, n kitų kalbų, matematikas, logkas, filosofas, anatomijos ir dar n mokslų specialistas. Jau nekalbu apie Platonizmą. O kas keisčiausia, jis yra išimtis iš tų, kurie 'žino viską, ir nežino nieko'.
Išmintingas žmogus. Ne veltui, per paskaitas tekdavo atlaikyti milžinišką manųjų klausimų bumą : ) Bet verta buvo, daug paaiškėdavo, ir ne tik iš filosofijos.
Bet Nyčė visgi buvo žmogus... Na Platono dialogų forma man ne prie akies (vis dėlto gan juokingi tampa tokie žodžių junginiai kaip 'be abejo', 'ne kitaip', 'o kaipgi', 'be abejo', kuriais atsišaudo Platono pašnekovai), bet ne ką iš savo paprastos buitiškos pozicijos galėčiau pasakyti apie kokį Zaratustrą. Vienas varinėjo dialogus, kitas - monologus. Gavosi taip, kad abu idėjiškai priešingi asmenys neprisileidžia jų sistemos griaunančios kritikos.
Gal būtų galima sužinoti, tų dėstytojų pavardes?
Šiaip, aš linkęs banaliai pritarti tokiam Liudwigui Wittgenstein'ui, kuris teigė, kad visos fislosofiės problemos kyla iš nesusikalbėjimo, t.y. dėl kalbos netobulumo. Bet kas tą kalbą ryšis patobulinti? Darbas vertas ne vieno Nobelio.
Bet Nyčė visgi bandė jį panaigti? [nors 'kritikuoti' gal ir yra tikslesnis žodis šiuo atveku].
Žinau, kad tavo sulyginimas Platonas kaip ir Biblija itin patiktų mano buvusiems dėstytojams, kurių dauguma buvo inirtingi Platono gynėjai ir to paties Nyčės kritikai.
Taip, Platonas literatūriškas. Ir nesiginčysiu dėl to 'aiškumo nelauk'.
Aš asmeniškai manau, jog jis nepaneigiamas grynai dėl savo filosofinių (literatūrinių taip pat) gebėjimų: pasikartosiu - nėra 'pro kur' jį pradėti 'doroti'. Ne visi, beje, ir drįso.
Didžiausi kritikai, ne paslaptis, dažnai ir būdavo mokiniai. Aristotelis taip pat kritikavo.
O šiaip, Platono literatūriškumas keistas, senovės graikų kalboje [būtent ne lietuviškose vertimuose] meistriškumas itin ryškiai matosi.
Olos metafora man patiko, tačiau pati dialogų forma gal ir nebūtų tarp mano mėgiamiausių.
Bet kuriuo atveju, literatūriškesni [o ne gryni empirikai] asmeniškai žymiai priimtinesni - tampa svarbu ne tik pati filosofija, o jos pateikimas taip pat. Kalbinė prizmė aiškiau, mieliau suvokiama, nors [cituoju] 'nuo požiūrio priklauso'. Tas tiesa.
Tai kad jis yra empiristas, dar nereiškia, jog jį galima paneigti. Na čia šiek tiek matau skirtumą tarp žodžių 'prieštarauti' ir 'paneigti'. Sunkoka įsivaizduoti kad būtų paneigiama ištisa sistema, t.y. prieštaraujama kiekvienai jos nuostatai. Bet aš filsoofijos nesimokaiu, todėl drąsiai kalbėti negaliu. Na ir tas paneigimas. Naudoji neaiškius metodus, ir remiesi savo nuostatomis - visai kreivai tokie įrodymai atrodo.
Platoną paneigti (kaip ir Bibliją, beje) neįmanoma, nes jis neapibrėžia tam tikrų teiginių, o paskui iš jų neišvedinėja kitų, ir taip 'nestato' sistemos. Tiesiog jo raštai dar ir gana literatūriški, o kur susipina filosofija ir literatūra - aiškumo nelauk. Be to ir pats Platonas į pabaigą gyenimo šiek tiek prieštaruja pats sau, tai ką tuomet daryti jo interpretatoriams? Ši teorija nelabai loginė, jei galima taip pasakyti. Čia nuo požiūrio priklauso, tikriausiai.
Filosofai visada mane zavejo ypac graiku ir romenu, taip pat dauguma mokslininku ir karvedziu, visi vien del to, kad SIEKE savo tikslo ir nebijojo skleisti savo ideju <img src="https://tyvribkcymenlvnrwkdz.supabase.co/storage/v1/object/public/covers/rehost/comments/m-mukj1jp9foc71.webp" alt="" /> </div>
The_Wicked_One rašė:
Aleksandras Makedonietis. karo genijus pasiekęs per trumpą laiką tiek, kiek niekas nepasiekė per dešimtmečius. ir šiaip, kiek teko domėtis, asmenybe jo žaviuos. kiek apie ją yra išlikę duomenų.
Taigitaigi. Nepaprastas jis.
LoseControl --> irgi pritariu.
Iš Antikos filosofų man mieliausi stoikai, tačiau niekas niekada negalėjo iki galo 'sutriuškinti' Platono. Ne viskas jo teorijose man priimtina, bet jo įtakos jokia epocha, persona neįstengė nei paneigti, nei 'suvartyti'.
xsena_in_da_house rašė:
Frydriku Nyče. Tai žmogus nusipelnęs mano pagarbos dėl savo intelekto, drąsos reikšti savo prieštaringą nuomonę.
Prie ko čia drąsa? Jis buvo apsigimęs anti-Platonikas, tokių buvo n. Žavėtis ir gilintis tik į Frydrichą, reiškia, nematyti visumos. Ar tu bent suvokei apie ką jis rašė kn. „Tragedijos gimimas arba helenizmas ir pesimizmas“.? Neišmanančiam Antikinių mitų, šiuo atveju labiausiai Apolono ir Dioniso funkcijų, ši knyga apskritai negali būti suprantama. Ir taip dar daug kitų jo veikalų.
Nervina mane, kai žmogus perskaitęs kažkokią 'kitokią' knygą dedasi suprantantis visą autoriaus filosofijos esmę. Aha, paplūduriuokim ir pasigirkim, tipo.
Žavėjausi tik vienu žmogumi, ir tebesižaviu. Juozas Nekrošius.- IAr yra žmogus (nesvarbu, gyvenęs prie tūkstantį metų, ar gyvenantis dabar), kuriuo žavėtumėtės? Tarkim, kurį laikytumėt idealu dėl kažkokių jo žygdarbių, atradimų, pasiekimų, žygių ir pan.? Jei taip, tai kas ir kodėl.
Čia nekalbama apie nepaaiškinamas meiles 'gražuoliukams dainininkams'.
P.S. Gana kvailoka gal tema, bet kažkaip įdomu pasidarė.

DDDD








nu jo, vertas pagarbos toks 


