Prancūziškas bučinys

7atsakymai

7 atsakymai

  • M
    Mymumsay· redaguota
    Prieš porą metų, kai artėjo mano pirmasis bučinys, jo taip bijojau, kad visą naktį išlandžiojau internete, kad rasčiau informacijos, kaip bučiuotis. Dabar net gėda prisimit, tokias kvailystes, bet tuo metu buvo svarbu, jog nepasijuokčiau prie vaikiną, gi jis buvo dvyliktokas, o aš devintokė. Kai atėjo tas momentas kai jis mane norėjo pabučiuoti, bandžiau prisiminti viską ką skaičiau, bet iš jaudulio mane ėmė pykinti, taigi visą laiką teko galvoti: "Dieve, kad tik jo neapvemčiau" Pasisekė, neapvėmiau Tai vat, dar prisidėsiu prie ginčų ar gera tokia diskusija. Tiems, kas jau tai iškentėjo, ta diskusija pasirodys š verta, bet toms ar tiems, kurie dar laukia ir labai bijo - aukso verta
  • ep
    ep· redaguota
    cha, tai galiu patart viena triuka, na ta prasme jeigu reike praktikos padekit viena lupa ant spaiso (tas ilgas mygtukas) o antra ant * ir tada surinkit fghtdklsref no offence, tik man nuomone..., aj tiek to diskutuokit, ir dalinkites kuo tik norit. pritariu, green moon, nesamoningas klausimas as irgi kaip ir TakeYourTime wondering, kas bus pasimylejus? nes cia atrodo grynai taip opa o kodel nesukurus apie mano pirma bucini diskusija, juk tai turetu buti visiems taip aktualu idomu ir taip t.t. asmeniska, dar suprasciau jeigu i dienorasti idetum ta savo istorija bet diskusija? nera tvarkos, tik niunios.
  • TakeYourTime
    haha, jei apie pirmą bučinį noris visam internetui skelbt, kas pasimylėjus bus? Į temą, tai neatsimenu jo.
  • D
    Nu sorry, bet labai prajuokino kažkodėl. Smagi istorija. 2 minučių pakštelėjimas. O tas su lėtai prasivėrusia burna tai skamba kaip iš siaubo knygos. Po tokio sakinio kažkas baisaus turėtų vykti joje Nepyk, tikrai Šiaip tokiom temom geriau su draugėm kalbėt, jei labai norisi, rimčiau atrodys, nei čia Manasis buvo tobulas Bet tai tiek.
  • Toffeewithsmile
    O aš manau, kad paklausti "ar galiu pabučiuoti?" yra labai džentelmeniška, nes iš tiesų aš labai bijojau pirmojo bučinio ir jei jis būtų tai padaręs netikėtai tikriausiai nebūčiau į jo bučinį atsakiusi. Aš taip pat žinau atvejų, kai mergina atsisakė, bet tada vaikinas pasakė: "To paties aš tavęs paklausiu rytoj" ir paklausė, klausinėjo tol kol mergina sutiko. Mano nuomone, toks elgesys parodė, jog jis labai domisi ir labai simpatizuoja tai merginai. Bet tai tik mano nuomonė
  • green_moon
    green_moon· redaguota
    niekada nesupratau kam reikia klausti ar gali pabuciuoti. kai tas momentas, tai imi ir pasibuciuoji. neseniai drauge pasakojo, kaip jos itin mazai snekantis kambariokas labai prisigere, ir kai jie liko dviese ilgai ziuredamas i akis pravere burna, sako''ar galiu tave pabuciuoti'', ji sako ''ne''. jis palingavau petukais, sako ''nu, gerai tada''. pasedejo kelias itariu nemalonias minutes ir nuejo kas kur. tokia tatai istorija atsiprasau uz kvaila komentara, bet tavo istorija tokia tipine, kad negalejau atsakyti rimtai i toki klausima. visu tie pirmi buciniai turbut panasus, ka cia ir dalintis.
  • Toffeewithsmile
    Manau, kad yra dar daug merginų ir vaikinų, kurie dar nėra turėję TO pirmojo tikrojo bučinio. Ir manau, kad visai nebloga idėja būtų pasidalinti savo pirmojo karto įspūdžiais. Mano pirmasis bučinys... Viskas įvyko laaabai netikėtai. Buvo trečiasis mūsų pasimatymas ir jis mane lydėjo namo, jau buvome įpratę atsisveikinant apsikabinti. Bet tą kart jis manęs neapsikabino, o paklausė: "Ar galėčiau pabučiuoti?" Patikėkit, tai buvo taip netikėta, nesugebėjau pasakyti "taip", taigi tik palingavau galva. Jis mane pabučiavo paprastu pakštelėjimu, bet tas paprastas pakštelėjimas tęsėsi mažiausiai 2 minutes, tuo met jo lūpos lėtai prasivėrė... ir įvyko. Žinoma, pirmasis bučinys nebuvo labai tobulas, neišvengiau ir dantukų susidaužimo. Be to jis man nelabai patiko, tikriausiai todėl, kad viso bučinio metu galvojau, ar viską tinkamai darau, bet laikui bėgant prie šių bučinių pripratau ir dabar nebeįsivaizduoju poros gyvenimo be prancūziško bučinio.

Panašios diskusijos