Vytautas Mačernis
12atsakymų·pradėta
12 atsakymų
Blackened rašė:XX amžiaus lietuvių poetas egzistencialistas. Poetas, nepaprastai jautriai suvokęs pasaulį, jo atšiaurumą. Įdomu, ar esate apie jį girdėję, skaitę? Kokia jūsų nuomonė apie šį poetą ir jo kūrybą?Asmeniškai man Mačernis - geriausias lietuvių poetas, vienintelis, kurio kūryba pilnai atitinka mano pasaulėjautą. Manau, kad prasmingesnių ir gražesnių kompozicijų dar reiktų paieškoti. Labiausiai patinkantis jo prozos kūrinys - "Ramybės bankas". Iš daugelio eilėraščių bent jau šiuo metu labiausiai patinkantis šis: Mano siela šiandien sunkiai serga, Degdama vienatvės liūdesio karščiu. Aš nemoku jai palengvint vargo, Ką ji kliedi, aš suprasti negaliu. Aš sekiau jai pasakas gražiausias, Sugalvojau malonumų daug naujų, O jos akys nežinia ko klausia, Tokios liūdnos, net pažvelgt į jas baugu. Ir pabūgęs, jog pamišusi kada Nesuplėšytų į skiautelius mane, Kai ištroškus atsigert paprašė, Padaviau jai taurę žudančių nuodų, Bet, išsiurbus paskutinį lašą, Ji sušuko: trokštu, duoki stipresnių! Mačernis man ir vienas geriausių poetų, nors pats aš nelabai mėgstu poezija, bet Mačernio paskaitau. Man tinka ir patinka. Beje, pataikei su eilėraščius, šis vienas geriausių.
Nemėgstu. Susidurt teko nemažai, ir interpretacijų būtent iš jo turbūt daugiausiai rašiau, pastarosios dar ir neprastai sekės. O jis — romantiškas, idealistas, vietomis nuskriaustas. Jautrus. Ir ieško, ieško.. Gal ir talentas, bet netinka man tokia kūryba.: ) Už Radauską aš, jei jau apie poeziją. Ir Martinaitį!
XX amžiaus lietuvių poetas egzistencialistas. Poetas, nepaprastai jautriai suvokęs pasaulį, jo atšiaurumą. Įdomu, ar esate apie jį girdėję, skaitę? Kokia jūsų nuomonė apie šį poetą ir jo kūrybą? Asmeniškai man Mačernis - geriausias lietuvių poetas, vienintelis, kurio kūryba pilnai atitinka mano pasaulėjautą. Manau, kad prasmingesnių ir gražesnių kompozicijų dar reiktų paieškoti. Labiausiai patinkantis jo prozos kūrinys - "Ramybės bankas". Iš daugelio eilėraščių bent jau šiuo metu labiausiai patinkantis šis: Mano siela šiandien sunkiai serga, Degdama vienatvės liūdesio karščiu. Aš nemoku jai palengvint vargo, Ką ji kliedi, aš suprasti negaliu. Aš sekiau jai pasakas gražiausias, Sugalvojau malonumų daug naujų, O jos akys nežinia ko klausia, Tokios liūdnos, net pažvelgt į jas baugu. Ir pabūgęs, jog pamišusi kada Nesuplėšytų į skiautelius mane, Kai ištroškus atsigert paprašė, Padaviau jai taurę žudančių nuodų, Bet, išsiurbus paskutinį lašą, Ji sušuko: trokštu, duoki stipresnių!





