Ko nemėgsta Kipišas?
„Nemėgstu daug dalykų: įžūlių žmonių, blogo oro, nekokybiškos muzikos, visuomeninio transporto... bet labiausiai nemėgstu sekmadienių“ - pasakoja atlikėjas.
„Šiaip nieko prieš sekmadienį, kaip paskutinę savaitės dieną neturiu, tačiau pakęsti negaliu tuščių miesto gatvių, o dar po įvairių vakarėlių tarsi po uragano praskriejusio prišiukšlintų gatvių, bei kažkokios nepaaiškinamos širdį suspaudžiančios tylos, kuri tarsi apgaubia sekmadieniais visą miestą“. Pripratęs keltis labai anksti, atlikėjas dažniausiai pajungęs mp-3 grotuvą mėgsta pabėgioti krosą, bendrai fizinei formai palaikyti, tačiau jau kurį laiką sekmadienį to nedaro. „Kai sekmadienį išeinu į miestą man atrodo, kad papuoliau į kažkokį siaubo filmą - visur taip tuščia, jaunų žmonių nesimato, tik stotelėj miega koks nors paeiti nesugebantis „bomžas“ ir į bažnyčią žingsniuojančios močiutės.“
Tikriausiai šią fobiją įtakojo Styveno Spilbergo filmai, kurių vaikystėj Kipišas prisižiūrėjo labai daug. „Jai kada man tektų režisuoti filmą, kuriame pagal šiužėtą po kokios nors katastrofos iš miesto pradingsta visi žmonės - filmuočiau jį sekmadienio ryte, tikriausiai neprireiktų ir kažkokių nors ypatingų dekoracijų, nes miestas taip ir atrodytų... Dabartinis mano receptas kaip išvengti sekmadienio ryto - geras tūsas šeštadienio naktį, tada atsibusi tik kitos dienos vakare... ir viskas bus vėl savo vietoje - aišku juokauju.“ - priduria visada besišypsantis atlikėjas.





Komentarai
Gera tai žinoti. pzpz. ;X
Tai butent pats kuri ta nekokybishka muzika