|
|
|
|
Wintersun - Time I
Symphonic/Melodic Death Metal
Visi čia esantys sunkiosios muzikos gerbėjai turėtų žinoti, ką reiškia šio albumo pasirodymas. Prieš 8 metus išėjęs Wintersun debiutas iki šiol yra laikomas vienu geriausiu metalo darbų apskritai. Ir naujo albumo teko laukti net 8 metus. Atrodytų, kad nieko tokio, jei ne visa drama, sukurta aplink šį leidinį. Jo pasirodymas buvo paskelbtas, jei neklystu, dar 2007 metais, bet nuo to laiko daugybę kartų atidėtas dėl visokių mistinių priežasčių. Forumai pradėjo jau sarkastiškai juokauti, kad laikas (Time) niekada neateis. Galiausiai pernai buvo atskleista, kodėl šis albumas taip vėluoja? Istorija verta James'o Cameron'o ir „Avataro“. Panašu, kad kaip ir šis režisierius, taip ir grupės lyderis Jari laukė, kol technologijos pasieks tokį lygį, kad galėtų tinkamai įrašyti šį albumą. Na gerai, technologijos jau buvo pasiekusios tą lygį, bet Jari neužteko pinigų tokiai įrangai. Galiausiai nusižeminęs ir sugrojęs porą koncertų, kad "Nuclear Blast" duotų pinigų reikiamai įrangai, jis pabaigė šį legendomis apipinta albumą. Ir pagaliau jis išleistas. Na beveik, nes dar liko antra dalis, dėl ko labai pykti negalima, nes "Nuclear Blast" investavus tokius pinigus į šį albumą, natūralu, kad jie siekia gauti kuo daugiau pelno.
Tai po galais - kaip skamba „Time I“??? Kol kas negaliu patikėti, kad tai sakau, nes nebuvau didelis grupės debiuto fanas, bet „Time I“ skamba fantastiškai!!! Visos simfoninės partijos, kurioms reikėjo tos itin brangios įrangos, yra kiek tik įmanoma didingos ir puikiai apgaubia melodingąjį death metalą. Albume yra penkios kompozicijos iš kurių dvi instrumentinės, o kitos trys - nuo 8 iki 14 minučių trunkantys opusai su įvairiais sluoksniais ir daug vežančio epinio metalo. Albumo skambesys įspūdingas, dainos parašytos meistriškai. „Time“ taps chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip miksuoti simfoninę muziką su sunkiuoju metalu. Lenkiu galvą prieš visą grupę ir Jari viziją, kuri išsipildė su kaupu. Nuostabus albumas ir laukiam antros dalies!
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
My Dying Bride - A Map Of All Failures
Doom/Death metal
Depresijos tėvai grįžta. Grįžta ne tik su nauju albumu, bet grįžta ir į savo ištakas.
“A Map Of All Failures” yra pilnas 90-uosius primenančių gitarinių rifų, melodijų ir dinamikos. Nuo lėtų ir depresyvių melodijų keliaujama link greitesnių, net death metalą primenančių atkarpų. Kas klauso My Dying Bride, puikiai supranta apie ką aš. Tačiau pavadinti šį albumą šedevru negalėčiau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, nors ir kokybiškai viskas atlikta ir parašyta, dažnai pasidaro nuobodu. Melodijos nebe tokios širdį veriančios ir neretai jau girdėtos. Taip pat Aarono vokalas šį kart kažkoks keistas. Muzikai jis tinka puikiai, bet man - per šviesus. Iš gerosios pusės reiktų pasakyti, kad tai tikrai geriausias MDB albumas nuo „Songs of Darkness, Words of Light“ laikų. Gaivaus oro gurkšnis savo šaknis pamiršusio dabartinio doom metalo smoge.
Reziumuojant, tai šis albumas kaip gero architekto darbas. Praeityje stebinusio savo naujais ir išradingais sprendimais, po truputį pasenusio ir pradėjusio statyti kokybiškus, savo stilių atitinkančius, bet aikčiojimo nebekeliančius namus. Tiesa, į juos vis tiek susirenka pažiūrėti minios, nes kito tokio architekto nėra. Jis turi savo stilių ir jis vis dar nepakeičiamas. „A Map of All Failures“ yra būtent toks albumas. Belieka laukti, ką po mėnesio pateiks "Saturnus" ir jau galėsime spręsti, koks doom metal albumas šiemet nustebino labiausiai.
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
In Fear And Faith - In Fear And Faith
Melodic metalcore/post hardcore/electronic
Vienas didžiausių pastarojo mėnesio atradimų.
Įspūdingą nuotaiką kuriančių klavišinių ir neperkrautos simfonijos apsuptyje sugrotas metalcore`as skamba visiškai nenuvalkiotai. Nors, pavadinti In Fear And Faith tik metalcore grupe būtų nuodėmė. Grupės skambesy galime rasti ir death, ir hardcore ar net progressive metal skambesio. Bet pagrindinė grupės jėga yra vokalų partijos ir melodingi gitarų rifai. Rifai taip veža, kad visą dieną skamba galvoje ir lauki, kol vėl galėsi paklausyti. Vokalų partijos ir instrumentų dermės keičiasi gana dažnai ir net skambant tai pačiai akordų sekai, muzikantai naudoja skirtingas variacijas ir aranžuotes, kas suteikia muzikai labai daug dinamikos. Na, o vokalo partijos tai verčia iš koto. Matosi, kad prie jų padirbėta daug. Švarus vokalas labai melodingas ir stiprus, o jo kuriamos melodijos toli gražu ne nuobodžios ir banalios.
Labai įdomus mišinys ir netikėtai stiprus albumas. Visiems melodingos ir sunkesnės muzikos gerbėjams!
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Valgeir Sigurðsson - Architecture of Loss
Experimental/Modern Classical
Kažkur teko skaityti, kad tai - avangardas, bet aš tam nepritariu.
Valgeir Sigurðsson yra eksperementalistas, žaidžiantis su tokiais instrumentais kaip smuikas, violončelė, pianinas ir išgaunantis iš jų netradicines dermes bei garsus. Pasitelkdamas labai saikingus elektroninius garsus, visumoje atlikėjas sukuria labai melancholišką, ramią, bet vietomis įtemptą atmosferą.
„Architecture of Loss“ man skamba kaip ta akimirka, pasibaigus lietui, bet debesims dar neišsisklaidžius.
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Galneryus - Angel of Salvation
Symphonic Power Metal
Turbūt kokybiškiausia ir stipriausia Japonų metalo grupė šiuo metu. Kiekvienas jų albumas labai gerai įvertinamas ir skamba stipriai. Šis kartas ne išimtis.
Klasikinės muzikos ir power metal mišinys skamba labai miuzikliškai ir pakiliai. Vietomis primena "Rhapsody", vietomis net Sarah Brightman ir tai suteikia šarmo. Kaip visada Azijos šalims būdinga jų tradicinės muzikos įtaka čia puikiai įsipaišo. Man patinka japonų dainavimo stilius ir Galneryus muzikai tai suteikia egzotiškumo. Kelios dainos skamba net kaip „Drakonų kovos“ muzikėlė.
Kokybiška simfoninė sunkioji muzika, tradiciniame amplua su netradiciniais prieskoniais!
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Boogie Belgique – Blueberry Hill
Electro Swing/Nu Jazz
Electro svingas įgauna pagreitį ir kuriasi vis daugiau ir daugiau naujų šio stiliaus kolektyvų.
Boogie Belgique yra vieni iš jų. Šio albumo skambesio nesistengsiu apibūdinti išradingais epitetais, tiesiog, panaudosiu vieną pavardę – Parov Stelar. Jei kas pasakytų, kad daugumą iš „Blueberry Hill“ kompozicijų atlieka Parov Stellar, net nesuabejočiau. Bet visiškais plagiatoriais Boogie Belgique pavadinti nenorėčiau. Jų tempas kiek lėtesnis, melodijos neskamba girdėtai, tiesiog, stilius identiškas Parov Stelar.
Jei mėgstat šį ar kitus panašius electro-swing atlikėjus, tai „Blueberry Hill“ tikrai turėtų pamaloninti.
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Daylight Dies – A Frail Becoming
Melodic Doom Metal
Daylight Dies nepaleidžia savo stiliaus. Jų gana aršus doom metalas visada žavėjo savo greitesnėmis nei įprasta doom metalui atkarpomis, bet išlaikomomis šiam stiliui būdingomis dermėmis. „A Frail Becoming“ yra dinamiškas albumas, skambantis kaip senosios "Anathemos" ir dabartinių "Swallow The Sun" mišinys. Nors "Daylight Dies" jau turi užsitarnavę stiprų vardą patys, tad juos lyginti su kitais, būtų nesąžininga. Muzikine prasme, man šiame albume pritrūko ryškesnių gitarinių melodijų. „A Frail Becoming“ esmę sudaro atmosfera ir melancholiška nuotaika.
Savo stilių išlaikantys, bet nenusiteikę stebinti, "Daylight Dies", pradžiugino fanus, bet naujų su šiuo albumu, turbūt, neįgis.
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Mr. Moods – The Strings of Life
Nu jazz/Abstract Hip-hop/Trip hop
Mr. Moods yra instrumentinės muzikos kūrėjas, kurio specializacija - modernaus džiazo ir hipo-hop bytų miksavimas.
„The Strings of Life“ galėtų tapti puikiu pagrindu tiek įvairiems hip-hopo atlikėjams, tiek trip-hopo grupėms ar tiesiog miesto kavinėje klausytis neįpareigojančio ir atmosferinio elektroninio džiazo.
Daug elektronikos, klavišų ir garso dizaino. Niūrus, bet maloniai nuteikiantis albumas. Puikiai tinka su vyno taure ir gabalėliu sūrio.
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Dead Capo – Sale
Avangarde Jazz Rock
Dead Capo - tai avangardinio džiazo ir roko grupė, primenanti „Rožinės panteros“ garso takelį. Visa muzika yra vežama roko rimtų ir lūžtančių saksofono partijų. Lengvas ir greitas albumas primena vasaros džiazo festivalius ir John Zorn muziką. Dažnam klausymui tokia muzika gal ir netiks, bet pasimėgavimui, savotiškam muzikiniam desertui, turėtų susiklausyti puikiai.
Rekomenduočiau ir Tarantino filmų fanams, nes nemaža kompozicijų dalis tiktų ir jo filmų garso takeliui. Pagrindinis albumo pliusas, kad „Sale“ nėra tik džiazinės variacijos, bet turi ir ryškesnes, dažnai kabinančias pagrindines melodijas. Muzika, skirta standartų atsikratymui.
Jūsų vertinimas:
?
|
|
|
Komentarai: 0
|
|
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
jeigu daug daininkiu gali persivadinti AS NORIU BUTI ADELE, tia geriau nueinu pas Adele ir prabalsuoju
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 303
Iš viso užsiregistravę: 73360
Naujausias narys: ozmrosalin
Šiandien apsilankė: 90858
2012 m. spalio 20 d. 10:10:07
Tai nebuvo nesusipratimas, nes nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad ten metalo nebus. Tai mano ausiai irgi net labai neprastas orkestrinis albumas gavosi :)
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. spalio 19 d. 13:19:39
Sakyčiau tas nesusipratimas buvo gan vykęs. Mano nuomone.
____________________
NO.
2012 m. spalio 18 d. 20:49:53
Negaliu laukt kito trečiadienio! Mors Principium Est paleido pirmąją dainą!!! Nors ir pasikeitusi sudėtis, bet skamba fantastiškai!
https://www.metalinjection.net/av/exclusive-song-premiere-mors-principium-est-and-death-said-live
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. spalio 18 d. 20:16:48
del issisemimo neskubeciau, pries tai buves ep tikrai labai maloniai nustebino po gana vidutinisko The Lies I Sire ir nesusipratimo su Evinta
va kas visiskai nekabino tai taip ilgai temptas ir daugelio lauktas Wintersun (nors tiesa sakant nieko idomaus ir nesitikejau is tradiciskai nuobodaus melodeath stiliaus)
2012 m. spalio 18 d. 18:40:20
Gali būt, nes šių metų albumas sausokas, o balsas tikrai kazkoks navatnas, ciuju toliau ekspermentuoja kaip tik gali, nes kazka reikia naujo galvot .
____________________
Ba Doom Tss
2012 m. spalio 18 d. 18:37:30
Na, Saturnus naujas viršelis kiek gąsdina, bet atsižvelgiant, ka visi jų albumai buvo tiesiog klasiški, tai sunku būtų tikėtis, kad nuvils. Bet pagyvensim, pamatysim :)
Dėl "A line of Deathless Kings", tai jis tikrai buvo tamsus, bet šis albumas, man lyg ir geresnis, bet dar turės praeit laiko, kad galutinai nuspręst. Bet jau dabar turbūt aišku, kad MDB po truputį išsisemia.
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. spalio 18 d. 18:32:09
Sutinku del Mdb tik man rodos, kad "A Line of Deathless Kings" geras albumas, o siu metu na bent man tikrai nera geresnis uz minetaji, tad nesutinku kad nuo „Songs of Darkness, Words of Light“ tokio "tamsaus" nieko nebuvo. tai vo.NA o Saturnus tai laukiu ziauriai, na tikriausiai jie uz "Veronika Decides to Die" nieko geriau apskritai nesukurs, na bet 6metai laukimo, gal subrandins kazka neitiketino :D
____________________
Ba Doom Tss
2012 m. spalio 18 d. 18:23:55
Šita savaitė atgaiva mano sielai! My Dying Bride, Wintersun, Valgeir Sigurdsson.... Ach :D Dabar belieka laukti Saturnus.
____________________
NO.