Diena tai pusė velnio, o kaip su 17,5 karvės

Che, mes vaikystėj iš acto ir sodos limonadą darydavomės :D peilis skrandžiui belekoks, bet užtat kaip maloniai užputoja! :)

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.

Dėl matymo, tai tikrai yra taip ir tai labai įdomus dalykas. Bet dėl tų procentų yra labai daug klausimų. Dar XIXa. pabaigoje John Lorber šokiravo pasaulį savo atradimu - vieno iš jo pacientų IQ siekė 126. Nieko ypatingo? Galbūt, jei nepaminėtume to fakto, kad dėl hidrocefalijos šio vaikino smegenys buvo beveik 45 kartus mažesnės už normalias, o jų svoris sudarė ~5% įprasto vidutinio smegenų svorio. Kalbant tiksliais skaičiais - jo smegenys buvo 1mm storio(normalus smegenų storis - 4,5cm) ir svėrė apie 75g(vidutinis smegenų svoris - ~1,5kg). Šis nonsensas sukėlė tikrą perversmą, nes, jei tai, ką ištyrė Lorberis, yra visiška tiesa, gali būti, kad žmogaus protas ir smegenys yra nesusiję dalykai. Skamba beprotiškai ar ne? Tikrai, juo labiau, kad vėliau Lorberis teigė ištyręs apie 150 skirtingų pacientų, sirgusių hidrocefalija, iš kurių net 30 pasiekė aukštesnį nei vidutinis IQ.

Kas dėl tų 10%, tai tėra vieno mokslininko išgalvotas faktas. Nėra jokių įrodymų, kad tai būtų tiesa. Patys pagalvokit, jei iš tiesų išnaudotume tik 10% savo smegenų ir net 90% jų būtų neveiksnios - juk tuomet itin dažnai, po nelaimingų atsitikimų girdėtume gydytojus sakant: "Jam pasisekė. Insultas ištiko nenaudojamą jo smegenų dalį". Ar kas nors yra girdėjęs tokią frazę? Bent man neteko. Bet kurios smegenų dalies pažeidimas sutrikdo normalią jų veiklą. Įvairūs smegenų tyrimo metodai atskleidė, jog, atliekant tam tikrą kiekį fizinių ar protinių užduočių, pasitelkiamas kiekvienas smegenų kvadratinis centimetras. Kai kurios dalys net po kelis kartus. Galiausiai, Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ištyrė visas paciento smegenis ir nerado jokios neveiklios srities. Visa šita demagoginė idėja kilo tik iš to, kad daugelis yra linkę manyti, kad galėtų gyventi žymiai aktyvesnį protinį gyvenimą. Tai tik bergždžias bandymas surasti kažką, kuo galima būtų "paaiškinti" tai, kad kai kurie žmonės yra genijai, o visi kiti lieka jų šešėlyje.

Įdomūs faktai.

Apie 10-20% aš sakau turėdama omeny, kasdieniame gyvenime. Vis tik, kai žmogus naudojasi daugiau mažiau jutimais ir kasdieniška kalba, smegenų veikla nėra labai aktyvi, pripažinkim.Nes vis tik smegenys dažniausiai kontroliuoja mūsų jutimus ir mąstymą. O jei mąstome pasyviai? Jei žmogus dažnai būna atsipalaidavęs ir nesuka galvos apart ką darys toliau?

Nejau smegenys tikrai nesusiję su protu? Galbūt. Bet kodėl visokias 'silpnaprotystines' ligas įtakoja smegenų ląstelių žuvimas, sutrikusi smegenų cheminė apykaita ir pan?

Dėl smegenų sąsajų su protu - Lorberio atradimas yra vienintelis argumentas tų pusėje, kurie neigia smegenų ir proto, sąmonės sąsajas. Visa kita rodo priešingai. Vis dėlto šis atradimas privertė smarkiai susvirduliuoti, atrodytų, nepajudinamą mokslininkų pagrindą šiuo klausimu.

Taip tik atrodo, kad smegenys atsipalaidavimo atveju yra neaktyvios. Jos nėra tokios aktyvios, kaip konkretaus veiksmo atlikimo atveju, bet vistiek dirba. Be to, tai, kad žmogus yra atsipalaidavęs neturi nieko bendra su smegenų panaudojimu apskritai. Juk lygiai taip pat atsipalaiduoja ir genijai, ir visiški kvailiai. O juk jų naudojamos smegenų dalies procentas, pasak tų, kurie sumąstė šitą teoriją, yra visiškai skirtingas.

Ir nesakau, kad visai neaktyvios. Juk ir miego metu smegenys negali būti neaktyvios, nes paprasčiausiai mirtumėm.

O, kad mokslininkai vis randa kažką naujo, nesuprantamo jiems ir pan. yra ne tik normalu, bet ir naudinga jiems patiems.

Nemanau, kad visiškas kvailys ir genijus atsipalaidavę mąsto tokiu pačiu mažu intensyvumu. Manau, kad neretam žmogui visiškai atsipalaiduoti yra tapę labai sudėtinga užduotimi, nes žino per daug ir bijo per daug. Nes pavyzdžiui nenudegęs žmogus nebijos nudegti, taip kaip nudegęs, nenorės to pakartoti ir saugosis. O saugantis šio bei to žmogus neatsipalaiduos taip, kaip žmogus, kuris nesisaugos.

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.

Dėl matymo, tai tikrai yra taip ir tai labai įdomus dalykas. Bet dėl tų procentų yra labai daug klausimų. Dar XIXa. pabaigoje John Lorber šokiravo pasaulį savo atradimu - vieno iš jo pacientų IQ siekė 126. Nieko ypatingo? Galbūt, jei nepaminėtume to fakto, kad dėl hidrocefalijos šio vaikino smegenys buvo beveik 45 kartus mažesnės už normalias, o jų svoris sudarė ~5% įprasto vidutinio smegenų svorio. Kalbant tiksliais skaičiais - jo smegenys buvo 1mm storio(normalus smegenų storis - 4,5cm) ir svėrė apie 75g(vidutinis smegenų svoris - ~1,5kg). Šis nonsensas sukėlė tikrą perversmą, nes, jei tai, ką ištyrė Lorberis, yra visiška tiesa, gali būti, kad žmogaus protas ir smegenys yra nesusiję dalykai. Skamba beprotiškai ar ne? Tikrai, juo labiau, kad vėliau Lorberis teigė ištyręs apie 150 skirtingų pacientų, sirgusių hidrocefalija, iš kurių net 30 pasiekė aukštesnį nei vidutinis IQ.

Kas dėl tų 10%, tai tėra vieno mokslininko išgalvotas faktas. Nėra jokių įrodymų, kad tai būtų tiesa. Patys pagalvokit, jei iš tiesų išnaudotume tik 10% savo smegenų ir net 90% jų būtų neveiksnios - juk tuomet itin dažnai, po nelaimingų atsitikimų girdėtume gydytojus sakant: "Jam pasisekė. Insultas ištiko nenaudojamą jo smegenų dalį". Ar kas nors yra girdėjęs tokią frazę? Bent man neteko. Bet kurios smegenų dalies pažeidimas sutrikdo normalią jų veiklą. Įvairūs smegenų tyrimo metodai atskleidė, jog, atliekant tam tikrą kiekį fizinių ar protinių užduočių, pasitelkiamas kiekvienas smegenų kvadratinis centimetras. Kai kurios dalys net po kelis kartus. Galiausiai, Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ištyrė visas paciento smegenis ir nerado jokios neveiklios srities. Visa šita demagoginė idėja kilo tik iš to, kad daugelis yra linkę manyti, kad galėtų gyventi žymiai aktyvesnį protinį gyvenimą. Tai tik bergždžias bandymas surasti kažką, kuo galima būtų "paaiškinti" tai, kad kai kurie žmonės yra genijai, o visi kiti lieka jų šešėlyje.

Įdomūs faktai.

Apie 10-20% aš sakau turėdama omeny, kasdieniame gyvenime. Vis tik, kai žmogus naudojasi daugiau mažiau jutimais ir kasdieniška kalba, smegenų veikla nėra labai aktyvi, pripažinkim.Nes vis tik smegenys dažniausiai kontroliuoja mūsų jutimus ir mąstymą. O jei mąstome pasyviai? Jei žmogus dažnai būna atsipalaidavęs ir nesuka galvos apart ką darys toliau?

Nejau smegenys tikrai nesusiję su protu? Galbūt. Bet kodėl visokias 'silpnaprotystines' ligas įtakoja smegenų ląstelių žuvimas, sutrikusi smegenų cheminė apykaita ir pan?

Dėl smegenų sąsajų su protu - Lorberio atradimas yra vienintelis argumentas tų pusėje, kurie neigia smegenų ir proto, sąmonės sąsajas. Visa kita rodo priešingai. Vis dėlto šis atradimas privertė smarkiai susvirduliuoti, atrodytų, nepajudinamą mokslininkų pagrindą šiuo klausimu.

Taip tik atrodo, kad smegenys atsipalaidavimo atveju yra neaktyvios. Jos nėra tokios aktyvios, kaip konkretaus veiksmo atlikimo atveju, bet vistiek dirba. Be to, tai, kad žmogus yra atsipalaidavęs neturi nieko bendra su smegenų panaudojimu apskritai. Juk lygiai taip pat atsipalaiduoja ir genijai, ir visiški kvailiai. O juk jų naudojamos smegenų dalies procentas, pasak tų, kurie sumąstė šitą teoriją, yra visiškai skirtingas.

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.

Dėl matymo, tai tikrai yra taip ir tai labai įdomus dalykas. Bet dėl tų procentų yra labai daug klausimų. Dar XIXa. pabaigoje John Lorber šokiravo pasaulį savo atradimu - vieno iš jo pacientų IQ siekė 126. Nieko ypatingo? Galbūt, jei nepaminėtume to fakto, kad dėl hidrocefalijos šio vaikino smegenys buvo beveik 45 kartus mažesnės už normalias, o jų svoris sudarė ~5% įprasto vidutinio smegenų svorio. Kalbant tiksliais skaičiais - jo smegenys buvo 1mm storio(normalus smegenų storis - 4,5cm) ir svėrė apie 75g(vidutinis smegenų svoris - ~1,5kg). Šis nonsensas sukėlė tikrą perversmą, nes, jei tai, ką ištyrė Lorberis, yra visiška tiesa, gali būti, kad žmogaus protas ir smegenys yra nesusiję dalykai. Skamba beprotiškai ar ne? Tikrai, juo labiau, kad vėliau Lorberis teigė ištyręs apie 150 skirtingų pacientų, sirgusių hidrocefalija, iš kurių net 30 pasiekė aukštesnį nei vidutinis IQ.

Kas dėl tų 10%, tai tėra vieno mokslininko išgalvotas faktas. Nėra jokių įrodymų, kad tai būtų tiesa. Patys pagalvokit, jei iš tiesų išnaudotume tik 10% savo smegenų ir net 90% jų būtų neveiksnios - juk tuomet itin dažnai, po nelaimingų atsitikimų girdėtume gydytojus sakant: "Jam pasisekė. Insultas ištiko nenaudojamą jo smegenų dalį". Ar kas nors yra girdėjęs tokią frazę? Bent man neteko. Bet kurios smegenų dalies pažeidimas sutrikdo normalią jų veiklą. Įvairūs smegenų tyrimo metodai atskleidė, jog, atliekant tam tikrą kiekį fizinių ar protinių užduočių, pasitelkiamas kiekvienas smegenų kvadratinis centimetras. Kai kurios dalys net po kelis kartus. Galiausiai, Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ištyrė visas paciento smegenis ir nerado jokios neveiklios srities. Visa šita demagoginė idėja kilo tik iš to, kad daugelis yra linkę manyti, kad galėtų gyventi žymiai aktyvesnį protinį gyvenimą. Tai tik bergždžias bandymas surasti kažką, kuo galima būtų "paaiškinti" tai, kad kai kurie žmonės yra genijai, o visi kiti lieka jų šešėlyje.

Įdomūs faktai.

Apie 10-20% aš sakau turėdama omeny, kasdieniame gyvenime. Vis tik, kai žmogus naudojasi daugiau mažiau jutimais ir kasdieniška kalba, smegenų veikla nėra labai aktyvi, pripažinkim.Nes vis tik smegenys dažniausiai kontroliuoja mūsų jutimus ir mąstymą. O jei mąstome pasyviai? Jei žmogus dažnai būna atsipalaidavęs ir nesuka galvos apart ką darys toliau?

Nejau smegenys tikrai nesusiję su protu? Galbūt. Bet kodėl visokias 'silpnaprotystines' ligas įtakoja smegenų ląstelių žuvimas, sutrikusi smegenų cheminė apykaita ir pan?

Neypatingas tas jo skonis dabar pasirodytų, čia pats potyris už jį svarbiau, tai ne kažin ką ir praradai turbūt:) Nors, aišku, jei vis tik jautiesi kažką svarbaus praleidęs, tai užsimink apie jį kuriam nors iš tėvų, galėsit pasigaminti :) Daug gi tų visokių durnų maistų yra.

O dėl šiuolaikinių vaikų tai sunku sakyt, manau, visais laikais visko buvo. Aš, pvz., nors ir karsčiausi medžiais ir lipau stogais kartu su visais, bet vaikystėj tiek laiko praleidau knygas skaitydama, kad manau, jog šiuolaikiniams aštuonmečiams kompų maniakams niekuo nenusileidau namie praleistu laiku :D Nors nolifere savęs tikrai nelaikiau ir tuo pačiu per pertraukas tarp knygų buvau fantastiška kvadrato žaidėja ir visai pakenčiama vartininkė;D Mūsų tėvai ir seneliai, kurie kompų neturėjo, užtat labai daug laiko praleisdavo padėdami tėvams daržus ravėti, žąsis ganyti, uogas skinti, gyvulius šerti ir pan, tai jie žaidimams irgi neturėjo viso laiko. Mums, aišku, irgi tų darbų teko, bet tikrai nepalyginamai mažiau. Tai gal dirbti mažiau mokam (tie, kurie miestiečiai esam). Bet tie, praleidę vaikystę prie kompo ar tv, dažnai geriau moka užsienio kalbas. Užtat kamuolio nepagauna ar per šokdynę šokinėt nemoka. Sunku pasakyt, kas čia geriau.

Manau, prie vienišos vaikų vaikystės tarp kompų daug prisideda ne tik pačių kompų ar tv patrauklumas, bet dar ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai kažkodėl bijo tuos savo vaikus kur nors vienus paleisti.

Bet nejau aš tokia sena? Aš irgi tą gėrimą darydavaus! čipuška vadindavom. Ir kieme duodavomės, šokinėdavom per gumas, su šokdynėm, kreidom piešdavom ant šaligatvių, su kamuoliu visokius žaisdavom ir t.t. O gal čia tėvų finansai daugiausiai įtakos turi? Nes aš nei po šalis keliavau, nei kompo turėjau visai mazgė būdama. Va prie Tv jungiamą žaidimą turėjau ir užteko. Super Mario ir kažkokie tankiukai.

Isterija, baik! :D Jeigu jau tu sena, tai kaip mane pavadinti? Ir išvis, tarp mūsų tik 6 metų skirtumas (tyčia dabar pažiūrėjau), nedrįsk manęs vadinti sene! :D

Šiaip jo, tu teisi, tėvų finansai įtakos turi daug. Bet ne tik jie, pvz., jei tavo visi bendraamžiai žaidžia kieme, tai ir tu žaisi, jei jie lindi namie, tai negi vienas ant asfalto smaksosi:}

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.

Dėl matymo, tai tikrai yra taip ir tai labai įdomus dalykas. Bet dėl tų procentų yra labai daug klausimų. Dar XIXa. pabaigoje John Lorber šokiravo pasaulį savo atradimu - vieno iš jo pacientų IQ siekė 126. Nieko ypatingo? Galbūt, jei nepaminėtume to fakto, kad dėl hidrocefalijos šio vaikino smegenys buvo beveik 45 kartus mažesnės už normalias, o jų svoris sudarė ~5% įprasto vidutinio smegenų svorio. Kalbant tiksliais skaičiais - jo smegenys buvo 1mm storio(normalus smegenų storis - 4,5cm) ir svėrė apie 75g(vidutinis smegenų svoris - ~1,5kg). Šis nonsensas sukėlė tikrą perversmą, nes, jei tai, ką ištyrė Lorberis, yra visiška tiesa, gali būti, kad žmogaus protas ir smegenys yra nesusiję dalykai. Skamba beprotiškai ar ne? Tikrai, juo labiau, kad vėliau Lorberis teigė ištyręs apie 150 skirtingų pacientų, sirgusių hidrocefalija, iš kurių net 30 pasiekė aukštesnį nei vidutinis IQ.

Kas dėl tų 10%, tai tėra vieno mokslininko išgalvotas faktas. Nėra jokių įrodymų, kad tai būtų tiesa. Patys pagalvokit, jei iš tiesų išnaudotume tik 10% savo smegenų ir net 90% jų būtų neveiksnios - juk tuomet itin dažnai, po nelaimingų atsitikimų girdėtume gydytojus sakant: "Jam pasisekė. Insultas ištiko nenaudojamą jo smegenų dalį". Ar kas nors yra girdėjęs tokią frazę? Bent man neteko. Bet kurios smegenų dalies pažeidimas sutrikdo normalią jų veiklą. Įvairūs smegenų tyrimo metodai atskleidė, jog, atliekant tam tikrą kiekį fizinių ar protinių užduočių, pasitelkiamas kiekvienas smegenų kvadratinis centimetras. Kai kurios dalys net po kelis kartus. Galiausiai, Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ištyrė visas paciento smegenis ir nerado jokios neveiklios srities. Visa šita demagoginė idėja kilo tik iš to, kad daugelis yra linkę manyti, kad galėtų gyventi žymiai aktyvesnį protinį gyvenimą. Tai tik bergždžias bandymas surasti kažką, kuo galima būtų "paaiškinti" tai, kad kai kurie žmonės yra genijai, o visi kiti lieka jų šešėlyje.

Dar vakar per papildomą anglų kalbėjome apie smegenis. Mokytoja pasakojo apie vieną moterį, mokslininkę, kurią ištiko insultas (nežinantiems, kai smegenis užlieja kraujas). Visas kairysis pusrutulys buvo užlietas krauju. Dabar ji yra atsigavusi ir pasakoja, ką jai teko išgyventi tuo metu. Ji pasakojo, jog skaudėjo galvą. Paėmusi į rankas telefoną, nes neabejojo, jog būtent tuo daktu galima išsikviesti pagalbą, ji žiūrėjo į skaičius, tačiau matė ne skaičius, o kažkokius baisiai gražius išlinkimus, kaip ornamentus. paskambinusi pirmu pasitaikiusi numeriu, ji susisiekė su savo kolega. Nei jo balso, nei apskritai kalbos ji neatpažino. Viskas, kas sklido iš telefono, buvo kažkoks murmesys. Ji stengėsi kalbėti, tačiau nepavyko. Negalėjo atsiminti, kas apskritai ta kalba yra. Bet murmėti ji murmėjo, todėl kolega iškvietė greitąją.

Taip pat moteris pasakoja, jog ji prarado savęs kaip individo suvokimą. Ji nejautė savo kūno ribų, rankų ar kojų. Jai atrodė, jog jos pilna visur ir ji visomis ląstelėmis liečia aplinką. Įdomiausia, jog tokį jausmą, ji apibūdino kaip euforiją.

O bepročiai juk yra patys laimingiausi žmonės   Derėtų jiems pavydėti 

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.

Neypatingas tas jo skonis dabar pasirodytų, čia pats potyris už jį svarbiau, tai ne kažin ką ir praradai turbūt:) Nors, aišku, jei vis tik jautiesi kažką svarbaus praleidęs, tai užsimink apie jį kuriam nors iš tėvų, galėsit pasigaminti :) Daug gi tų visokių durnų maistų yra.

O dėl šiuolaikinių vaikų tai sunku sakyt, manau, visais laikais visko buvo. Aš, pvz., nors ir karsčiausi medžiais ir lipau stogais kartu su visais, bet vaikystėj tiek laiko praleidau knygas skaitydama, kad manau, jog šiuolaikiniams aštuonmečiams kompų maniakams niekuo nenusileidau namie praleistu laiku :D Nors nolifere savęs tikrai nelaikiau ir tuo pačiu per pertraukas tarp knygų buvau fantastiška kvadrato žaidėja ir visai pakenčiama vartininkė;D Mūsų tėvai ir seneliai, kurie kompų neturėjo, užtat labai daug laiko praleisdavo padėdami tėvams daržus ravėti, žąsis ganyti, uogas skinti, gyvulius šerti ir pan, tai jie žaidimams irgi neturėjo viso laiko. Mums, aišku, irgi tų darbų teko, bet tikrai nepalyginamai mažiau. Tai gal dirbti mažiau mokam (tie, kurie miestiečiai esam). Bet tie, praleidę vaikystę prie kompo ar tv, dažnai geriau moka užsienio kalbas. Užtat kamuolio nepagauna ar per šokdynę šokinėt nemoka. Sunku pasakyt, kas čia geriau.

Manau, prie vienišos vaikų vaikystės tarp kompų daug prisideda ne tik pačių kompų ar tv patrauklumas, bet dar ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai kažkodėl bijo tuos savo vaikus kur nors vienus paleisti.

Bet nejau aš tokia sena? Aš irgi tą gėrimą darydavaus! čipuška vadindavom. Ir kieme duodavomės, šokinėdavom per gumas, su šokdynėm, kreidom piešdavom ant šaligatvių, su kamuoliu visokius žaisdavom ir t.t. O gal čia tėvų finansai daugiausiai įtakos turi? Nes aš nei po šalis keliavau, nei kompo turėjau visai mazgė būdama. Va prie Tv jungiamą žaidimą turėjau ir užteko. Super Mario ir kažkokie tankiukai.

Neypatingas tas jo skonis dabar pasirodytų, čia pats potyris už jį svarbiau, tai ne kažin ką ir praradai turbūt:) Nors, aišku, jei vis tik jautiesi kažką svarbaus praleidęs, tai užsimink apie jį kuriam nors iš tėvų, galėsit pasigaminti :) Daug gi tų visokių durnų maistų yra.

O dėl šiuolaikinių vaikų tai sunku sakyt, manau, visais laikais visko buvo. Aš, pvz., nors ir karsčiausi medžiais ir lipau stogais kartu su visais, bet vaikystėj tiek laiko praleidau knygas skaitydama, kad manau, jog šiuolaikiniams aštuonmečiams kompų maniakams niekuo nenusileidau namie praleistu laiku :D Nors nolifere savęs tikrai nelaikiau ir tuo pačiu per pertraukas tarp knygų buvau fantastiška kvadrato žaidėja ir visai pakenčiama vartininkė;D Mūsų tėvai ir seneliai, kurie kompų neturėjo, užtat labai daug laiko praleisdavo padėdami tėvams daržus ravėti, žąsis ganyti, uogas skinti, gyvulius šerti ir pan, tai jie žaidimams irgi neturėjo viso laiko. Mums, aišku, irgi tų darbų teko, bet tikrai nepalyginamai mažiau. Tai gal dirbti mažiau mokam (tie, kurie miestiečiai esam). Bet tie, praleidę vaikystę prie kompo ar tv, dažnai geriau moka užsienio kalbas. Užtat kamuolio nepagauna ar per šokdynę šokinėt nemoka. Sunku pasakyt, kas čia geriau.

Manau, prie vienišos vaikų vaikystės tarp kompų daug prisideda ne tik pačių kompų ar tv patrauklumas, bet dar ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai kažkodėl bijo tuos savo vaikus kur nors vienus paleisti.

Neypatingas tas jo skonis dabar pasirodytų, čia pats potyris už jį svarbiau, tai ne kažin ką ir praradai turbūt:) Nors, aišku, jei vis tik jautiesi kažką svarbaus praleidęs, tai užsimink apie jį kuriam nors iš tėvų, galėsit pasigaminti :) Daug gi tų visokių durnų maistų yra.

O dėl šiuolaikinių vaikų tai sunku sakyt, manau, visais laikais visko buvo. Aš, pvz., nors ir karsčiausi medžiais ir lipau stogais kartu su visais, bet vaikystėj tiek laiko praleidau knygas skaitydama, kad manau, jog šiuolaikiniams aštuonmečiams kompų maniakams niekuo nenusileidau namie praleistu laiku :D Nors nolifere savęs tikrai nelaikiau ir tuo pačiu per pertraukas tarp knygų buvau fantastiška kvadrato žaidėja ir visai pakenčiama vartininkė;D Mūsų tėvai ir seneliai, kurie kompų neturėjo, užtat labai daug laiko praleisdavo padėdami tėvams daržus ravėti, žąsis ganyti, uogas skinti, gyvulius šerti ir pan, tai jie žaidimams irgi neturėjo viso laiko. Mums, aišku, irgi tų darbų teko, bet tikrai nepalyginamai mažiau. Tai gal dirbti mažiau mokam (tie, kurie miestiečiai esam). Bet tie, praleidę vaikystę prie kompo ar tv, dažnai geriau moka užsienio kalbas. Užtat kamuolio nepagauna ar per šokdynę šokinėt nemoka. Sunku pasakyt, kas čia geriau.

Manau, prie vienišos vaikų vaikystės tarp kompų daug prisideda ne tik pačių kompų ar tv patrauklumas, bet dar ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai kažkodėl bijo tuos savo vaikus kur nors vienus paleisti.

Che, mes vaikystėj iš acto ir sodos limonadą darydavomės :D peilis skrandžiui belekoks, bet užtat kaip maloniai užputoja! :)

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.

Na va, pasirodo smegenys užima veltui daug vietos. O actas kad rūgštus, žinau iš chemijos ir iš čipsų Pringles druskos ir acto skonio 

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau.

Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20%

Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas.

O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.