(Hogarth/Helmer/Kelly/Mosley/Rothery/Trewavas)
Heading for the great escape
Heading for the rave
Heading for the permanent holiday
Heading for the winter trip
Heading for the slide
Heading for the dignified walk away
Heading for the open road
Goodbye to all that
Heading for the automatic overload
Standing in the open boat
Standing in the swing
Waiting for the ringing and the bright light
Waiting to be recognised
Quiet applause will do
They shower you with flowers when they bury you
You're holding on, you're holding on ...
I. The Last Of You
Just when I thought I'd seen the last of you
You come here scratchin' at my door
Your pain and anger's in the howling dark
Of every corridor I walk
So tell me more about the love that you rejected
Tell me more about the trust you disrespected
I still don't know, why did you hurt the very one
Why did you hurt the very one
That you should have protected?
II. Falling From The Moon
Don't ask me why I'm doing this
You wouldn't understand
You're asking the wrong questions
You couldn't understand
A bridge is not a high place
The fifty-second floor
Icarus would know
A mountain isn't far to fall
When you've fallen
When you've fallen from the moon
There's murder on the street
I'm ashes on the water now, somewhere far away
I have fallen, fallen from the moon
Steve Hogarth vokalas. Jis man kimba, kaip kartais kimba ir Jon'o Anderson'o iš Yes (galbūt man tikrai šių grupių patikimas priklauso nuo nuotaikos). Šioji daina pas mane įvertinta 10 balų kažkada, tačiau šuo metu klausantis kažkaip nesinori tiek daug skirti. Galbūt grįšiu pavertinti kai bus kitoks nusteikimas.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Praėjo daugiau kaip metai ir galiu atsakingai pareikšti: geriausias Marillion albumas. Nors liūdnas, jei nesakyt depresovas, vis gi neįtikėtinai įtaigus (jei klausaisi visą ištisai ir atsidėjęs). Po perklausymo lieku dar kurį laiką apdujęs, nuplaukęs, apštakęs, be stogo...
Hogartas nerealus, kompozicijos turi daug sluoksnių, bet jie tokie skaidrus, kad matyti kiaurai pro visus iki tikrosios prasmės, išdėliotos dainų žodžiuose.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai
Einarui. Spotify, kiek pamenu, neleidžia paprastam vartotojui klausytis VISO albumo. Nepamenu, nes senokai moku. Nežinau, ar labai skiriu garso kokybę, bet kad negalėdavau klausytis albumų nemokamoj versijoj, prisimenu labai gerai.
2018 m. birželio 26 d. 16:48:17
Steve Hogarth vokalas. Jis man kimba, kaip kartais kimba ir Jon'o Anderson'o iš Yes (galbūt man tikrai šių grupių patikimas priklauso nuo nuotaikos). Šioji daina pas mane įvertinta 10 balų kažkada, tačiau šuo metu klausantis kažkaip nesinori tiek daug skirti. Galbūt grįšiu pavertinti kai bus kitoks nusteikimas.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2011 m. gruodžio 28 d. 09:52:08
Hogartas nerealus, kompozicijos turi daug sluoksnių, bet jie tokie skaidrus, kad matyti kiaurai pro visus iki tikrosios prasmės, išdėliotos dainų žodžiuose.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly