Grandmaster Flash ir jo grupė "Furious Five" buvo tikreji Hip-Hop'o inovatoriai, kurie iškėlė "juodųjų" vakarėlių muziką (party-music) į aukštesnį lygį, padarydami pradžią Hip-Hop'ui, kaip rimtai muzikinei rūšiai. Flash'as (Joseph Saddler) gimė Barbadose, Vakarų Indijoje, 1958-ųjų sausio 1d. Jis pradėjo sukti plokšteles dar augdamas Bronks'e, kuriame nuolat rengė savo pasirodymus įvairiuose šokių renginių ir kvartalų vakarėlių metu. Vėliau jis pradėjo lankyti elektronikos kursus vienoje mokykloje ir laisvu laiku dar miklino didžėjavimo gūdžius vietinėje diskotekoje. Per trumpą laiką Flash'as suformavo tam tikrą savo darbo techniką, kuri davė pradžią "cutting'ui" (plokštelių kaitaliojimas tiksliai pagal beat'ą), "back-spinning'ui" (plokštelės sukimas rankiniu būdu, stengiantis pakartoti trumpas to paties garso ištraukas) ir "phasing'ui" (manipuliavimas keliomis plokštelėmis, kaitaliojant sukimosi greičius). Taip jaunajam talentui pavyko sukurti didžėjavimo pagrindus, kuriais didžėjai naudojasi net ir šiandien.
Grandmaster Flash nepradėjo bendradarbiauti su repo atlikėjais iki pat 1977-ųjų, kai susivienijo su "Kurtis Blow", kuris buvo vienas pirmųjų Hip-Hop'o atstovų, sulaukusių ryškesnės komercinės sėkmės. Po to sekė naujas projektas su "Furious Five" reperių kompanija, kurią sudaro Melle Mel (Melvin Glover), Cowboy (Keith Wiggins), Kid Creole (Nathaniel Glover), Mr. Ness aka Scorpio (Eddie Morris) ir Raheim (Guy Williams). Ši grupė netrukus tapo Niujorko repo legenda ne vien dėl nepralenkiamų Flash'o kaip jų didžėjaus sugebėjimų, bet ir dėl grupės narių repavimo meistriškumo. Nors ir savo apylinkėse grupė buvo populiarumo viršūnėje, tačiau ji pradėjo įrašinėti tik po lūžį Hip-Hop'o muzikoje padariusio "Sugarhill Gang" hito "Rapper's Delight", kuris buvo pirmasis komercinės sėkmės sulaukęs repo įrašas. Pirmasis grupės singlas "We Rap More Mellow" buvo išleistas "Younger Generation" vardu, o vėliau, jau "Flash and the Five" pavadinimu, buvo įrašytas "Superappin", kuris buvo sukurtas "Enjoy" leiblui, priklausančiam legendiniam R&B artistui Bobby Robinson. Vėliau grupė persikėlė į "Sugar Hill Records" studiją, kuri priklausė dainininkei, dainų autorei ir prodiuserei Sylvia Robinson. Kolektyvas sutiko persikelti tik pažadėjus suteikti galimybę parepuoti pagal tuometinį didžėjų mėgstamiausią kompoziciją "Get Up and Dance", kurios originalas priklauso grupei "Freedom" (ši idėja iš tikrųjų buvo perimta iš repo grupės "Crash Crew", kuri jau anksčiau panaudojo tą kompoziciją savo kūrinyje "High Powered Rap").
Naujasis singlas buvo taip ir pavadintas, "Freedom", ir 1980-aisiais grupė debiutavo nacionalinio R&B chart'o top20-uke, parduodama daugiau, nei 50,000 tūkstančių įrašo kopijų. Sekantis singlas "Birthday Party" taip pat tapo hitu. 1981-ųjų singlas "The Adventures of Grandmaster Flash on the Wheels of Steel" buvo pirmas tikrai žymus grupės ir Grandmaster Flash kūrinys, kuriame Flash'o "cutting'o" technika yra aukščiausio lygio. Jis pademonstruoja stulbinančius įvairių garsų mišinius, padarytus iš Chic, Blondie ir Queen kūrybos semplų. Kitas Flash and the Five bandymas "The Message" 1982-aisiais buvo netgi dar geresnis, nei ankstesnysis. Tuo metu Hip-Hop'o kūryba įgijo daug rimtesnį pobūdį, kadangi ji nebebuvo skirta vien pasididžiuoti ar pasigirti, bet tai buvo tam tikrų aštrių socialinių komentarų šaltinis. Vienas iš pirmųjų tai patvirtino Flash and the Five narys Melle Mel, kuris repavo apie žiaurias gyvenimo juodaodžių getuose realijas. Naujasis įrašas susilaukė didelio dėmesio ir tapo plačiai kritikuojamas ir aptarinėjamas hitas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo didžiulis žingsnis įtvirtinant repą kaip svarbią ir tvirtą muzikos formą, kuri skirta ne vien pasilinksminimams, bet ir turinti socialinę prasmę.
Po 1983-ųjų grupės antikokainiškos polemikos "White Lines", santykiai tarp Flash'o ir pagrindinio grupės MC, Melle Mel, pakrypo į blogąją pusę ir to pasekoje pastarasis netrukus paliko kolektyvą. Jis suformavo naują grupę, kuri buvo vadinama tuo pačiu "Furious Five" vardu. Grandmaster Flash savo ruožtu išleido seriją savo solo albumų: "They Said It Couldn't Be Done" (1985m.), "The Source" (1986m.) ir "Da Bop Boom Bang" (1987m.). Po visų tų albumų vienas žymiausių visų laikų didžėjų Grandmaster Flash atkūrė tikrąją Furious Five grupę labdaringam koncertui, vykusiam Madison Square Garden'e. Tuoj po to atkurtoji grupė įrašė naują albumą 1988-aisiais, "On the Strength", kuris kritikų ir klausytojų buvo priimtas abejingai, be didesnio dėmesio. Dar vienas susijungimas įvyko jau tik 1994-aisiais, kai Flash and the Five prisijungė prie repo muzikinio turo po šalį, kuriame taip pat dalyvavo Kurtis Blow ir Run-D.M.C. Kitais metais Flash'as ir Melle Mel įrašė "Duran Duran" kūrinio "White Lines" koverį. Neskaitant kelių bendrų projektų, praėjusio dešimtmečio pabaigoje, Grandmaster Flash tylėjo iki pat 2002-ųjų, kai pasirodė pora jo mix albumų: "The Official Adventures of Grandmaster Flash" ir "Essential Mix: Classic Edition".
Grandmaster Flash nepradėjo bendradarbiauti su repo atlikėjais iki pat 1977-ųjų, kai susivienijo su "Kurtis Blow", kuris buvo vienas pirmųjų Hip-Hop'o atstovų, sulaukusių ryškesnės komercinės sėkmės. Po to sekė naujas projektas su "Furious Five" reperių kompanija, kurią sudaro Melle Mel (Melvin Glover), Cowboy (Keith Wiggins), Kid Creole (Nathaniel Glover), Mr. Ness aka Scorpio (Eddie Morris) ir Raheim (Guy Williams). Ši grupė netrukus tapo Niujorko repo legenda ne vien dėl nepralenkiamų Flash'o kaip jų didžėjaus sugebėjimų, bet ir dėl grupės narių repavimo meistriškumo. Nors ir savo apylinkėse grupė buvo populiarumo viršūnėje, tačiau ji pradėjo įrašinėti tik po lūžį Hip-Hop'o muzikoje padariusio "Sugarhill Gang" hito "Rapper's Delight", kuris buvo pirmasis komercinės sėkmės sulaukęs repo įrašas. Pirmasis grupės singlas "We Rap More Mellow" buvo išleistas "Younger Generation" vardu, o vėliau, jau "Flash and the Five" pavadinimu, buvo įrašytas "Superappin", kuris buvo sukurtas "Enjoy" leiblui, priklausančiam legendiniam R&B artistui Bobby Robinson. Vėliau grupė persikėlė į "Sugar Hill Records" studiją, kuri priklausė dainininkei, dainų autorei ir prodiuserei Sylvia Robinson. Kolektyvas sutiko persikelti tik pažadėjus suteikti galimybę parepuoti pagal tuometinį didžėjų mėgstamiausią kompoziciją "Get Up and Dance", kurios originalas priklauso grupei "Freedom" (ši idėja iš tikrųjų buvo perimta iš repo grupės "Crash Crew", kuri jau anksčiau panaudojo tą kompoziciją savo kūrinyje "High Powered Rap").
Naujasis singlas buvo taip ir pavadintas, "Freedom", ir 1980-aisiais grupė debiutavo nacionalinio R&B chart'o top20-uke, parduodama daugiau, nei 50,000 tūkstančių įrašo kopijų. Sekantis singlas "Birthday Party" taip pat tapo hitu. 1981-ųjų singlas "The Adventures of Grandmaster Flash on the Wheels of Steel" buvo pirmas tikrai žymus grupės ir Grandmaster Flash kūrinys, kuriame Flash'o "cutting'o" technika yra aukščiausio lygio. Jis pademonstruoja stulbinančius įvairių garsų mišinius, padarytus iš Chic, Blondie ir Queen kūrybos semplų. Kitas Flash and the Five bandymas "The Message" 1982-aisiais buvo netgi dar geresnis, nei ankstesnysis. Tuo metu Hip-Hop'o kūryba įgijo daug rimtesnį pobūdį, kadangi ji nebebuvo skirta vien pasididžiuoti ar pasigirti, bet tai buvo tam tikrų aštrių socialinių komentarų šaltinis. Vienas iš pirmųjų tai patvirtino Flash and the Five narys Melle Mel, kuris repavo apie žiaurias gyvenimo juodaodžių getuose realijas. Naujasis įrašas susilaukė didelio dėmesio ir tapo plačiai kritikuojamas ir aptarinėjamas hitas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo didžiulis žingsnis įtvirtinant repą kaip svarbią ir tvirtą muzikos formą, kuri skirta ne vien pasilinksminimams, bet ir turinti socialinę prasmę.
Po 1983-ųjų grupės antikokainiškos polemikos "White Lines", santykiai tarp Flash'o ir pagrindinio grupės MC, Melle Mel, pakrypo į blogąją pusę ir to pasekoje pastarasis netrukus paliko kolektyvą. Jis suformavo naują grupę, kuri buvo vadinama tuo pačiu "Furious Five" vardu. Grandmaster Flash savo ruožtu išleido seriją savo solo albumų: "They Said It Couldn't Be Done" (1985m.), "The Source" (1986m.) ir "Da Bop Boom Bang" (1987m.). Po visų tų albumų vienas žymiausių visų laikų didžėjų Grandmaster Flash atkūrė tikrąją Furious Five grupę labdaringam koncertui, vykusiam Madison Square Garden'e. Tuoj po to atkurtoji grupė įrašė naują albumą 1988-aisiais, "On the Strength", kuris kritikų ir klausytojų buvo priimtas abejingai, be didesnio dėmesio. Dar vienas susijungimas įvyko jau tik 1994-aisiais, kai Flash and the Five prisijungė prie repo muzikinio turo po šalį, kuriame taip pat dalyvavo Kurtis Blow ir Run-D.M.C. Kitais metais Flash'as ir Melle Mel įrašė "Duran Duran" kūrinio "White Lines" koverį. Neskaitant kelių bendrų projektų, praėjusio dešimtmečio pabaigoje, Grandmaster Flash tylėjo iki pat 2002-ųjų, kai pasirodė pora jo mix albumų: "The Official Adventures of Grandmaster Flash" ir "Essential Mix: Classic Edition".