Naujienos
Apie A. G. Cook
A. G. Cook - tai vardas, be kurio neįmanoma papasakoti hyperpop istorijos. Šis britų prodiuserius ir garso eksperimentatorius sukūrė visiškai naują popkultūros kalbą, kai 2013 metais įkūrė įtakingą… įrašų kompaniją PC Music. Jo kuriama muzika - tai dirbtinio popmuzikos pasaulio hipertrofija, kur visi žanro klišės išpučiami iki absurdo, vokalai skamba tarsi iš kompiuterio ekrano, o komercinės popkultūros elementai virsta avangardo instrumentais. PC Music estetika tapo kažkuo daugiau nei tiesiog įrašų kompanija - tai buvo visas judėjimas, perrašęs žaidimo taisykles. Cook suburta atlikėjų grupė (Hannah Diamond, GFOTY, Danny L Harle) kūrė muziką, kuri tyčiojosi iš komercinės popmuzikos, kartu ją švenčiant. Glitchy vokalai, dirbtiniai skambesiai, europop ir eurodance parodijos - visa tai vėliau transformavosi į hyperpop žanrą, kurį Cook ne tik išvystė, bet ir padarė populiarų. Jo įtaka ypač ryški bendradarbiaujant su Charli XCX - būdamas vykdančiuoju prodiuseriu, jis dalyvavo kuriant jos "Number 1 Angel", "Pop 2", "Charli", "How I'm Feeling Now" ir Grammy laimėjusį "Brat" albumą. Dar iki PC Music Cook eksperimentavo su Dux Content projektu, kur kartu su Danny L Harle tyrinėjo sudėtingus ritmus, tempo kaitą ir dirbtines vokalų sintezę. Jo ankstyvieji solo kūriniai "Keri Baby" ir "Beautiful" tapo savotiškomis PC Music himnas - "Beautiful" su savo pitch-shifted vokalais ir donk skambesiais geriausiai perteikia to meto estetikos esmę. Dar vienas svarbus Cook darbas - 2014 metų "Hey QT", sukurtas kartu su Sophie ir Hayden Dunham, kuris pamiršo ribą tarp muzikos ir reklamos, virsdamas energetinio gėrimo marketingo kampanija ir vienu labiausiai įsiminančių pop eksperimentų. Savo solinėje kūryboje Cook išleidęs albumus "7G" ir "Apple" (abu 2020), kur išskleidė visą hyperpop palitrą - nuo kraštutinio pop maksimalizmo iki subtilesnių garso manipuliacijų. "Britpop" albumas (2024) parodė kitą prodiuseriaus pusę, reflektuojančią britų popmuzikos tradiciją. Tačiau Cook svarba neapsiriboja vien hyperpop rėmais - jis dirbo su Beyoncé albume "Renaissance", už kurį sulaukė Grammy nominacijos, o jo įtaka girdima daugybėje šiuolaikinės elektroninės ir pop muzikos projektų. Cook fenomenas slypi ne tik skambesyje, bet ir strategijoje. Jis vienas pirmųjų muzikoje iki galo išnaudojo internetinės kultūros galimybes - dirbtiniai avatarų paveikslai, flashy dizaino svetainės, muzika kaip multimedijos produktas. Šis požiūris peržengia įprastą prodiuserio vaidmenį ir artėja prie vizualiojo menininko, technologų ir kultūros kūrėjo sintezės. A. G. Cook parodė, kad popmuzika gali būti vienu metu ir avangardas, ir mainstreamas, ir ironija, ir nuoširdi emocija.
















