Domenico Scarlatti

Apie Domenico Scarlatti

Domenico Scarlatti (1685–1757), pilnas vardas Giuseppe Domenico Scarlatti, – italų kompozitorius, vargonininkas ir klavesinininkas, gimęs Neapolyje. Jis buvo kompozitoriaus Alessandro Scarlatti sūnus… ir pirmąjį muzikinį išsilavinimą gavo šeimoje. 1701 m. Domenico tapo Neapolio karališkosios kapelos vargonininku ir kompozitoriumi, o 1703 m. Neapolyje buvo pastatytos pirmosios jo operos. Vėliau Scarlatti dirbo Romoje, kur 1715–1719 m. vadovavo Cappella Giulia Šv. Petro bazilikoje. Apie 1720 m. jis persikėlė į Lisaboną ir tapo Portugalijos karališkosios šeimos muzikos mokytoju. Viena jo mokinių buvo princesė Maria Bárbara, kuri vėliau ištekėjo už būsimo Ispanijos karaliaus Ferdinando VI; Scarlatti sekė jos dvarą į Ispaniją ir likusią gyvenimo dalį daugiausia praleido Madride. Domenico Scarlatti pirmiausia žinomas dėl 555 klavišinių sonatų, daugiausia sukurtų klavesinui. Dauguma jų yra vienos dalies kūriniai, kuriuose naudojami greiti pasažai, rankų kryžiavimas, plačios šuolių figūros ir netikėtos harmoninės slinktys. Be sonatų, Scarlatti kūrė operas, kantatas ir sakralinę muziką, įskaitant dešimties balsų „Stabat Mater“. Jis mirė Madride 1757 m. liepos 23 d.

Veikla1701–1757(56 m.)
Gimė1685 m. spalio 26 d.
Mirė1757 m. liepos 23 d.(71 m.)

Muzika

Bendruomenė

Panaši muzika