Apie Frederic Chopin
Frederikas Šopenas (Frédéric François Chopin; 1810 m. kovo 1 d. – 1849 m. spalio 17 d.) – lenkų pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų. Šopenas gimė lenkės ir… emigranto iš Prancūzijos šeimoje, Żelazowa Wola kaimelyje Lenkijoje, kur buvo pakrikštytas kaip Fryderyk Franciszek Chopin. Tėvynėje pripažintas genijumi, Šopenas būdamas dvidešimties išvyko į Paryžių, kur sėkmingai padarė atlikėjo, kompozitoriaus ir mokytojo karjerą. Ten susigalvojo savo vardo prancūzišką variantą „Frédéric-François”. 1837-1847 m. draugavo su prancūzų rašytoja Žorž Sand (George Sand). Sulaukus 39 metų, silpnos sveikatos Šopeną palaužė plaučių tuberkuliozė. Daugiausia kompozicijų Šopenas kūrė fortepijonui, kaip ir Laidotuvių Maršą (antros sonatos fortepijonui dalį, sukurtą gerokai anksčiau prieš kitas sonatos dalis). Jo dvidešimt keturi etiudai priskiriami aukštos klasės fortepijono repertuare. Nors dauguma jo kūrinių reikalauja aukštos atlikimo technikos, juose akcentuojamas poetinis skambesys, niuansai ir ekspresijos gilumas. Šopenas priskiriamas prie romantizmo ir XIX a. klasicizmo epochų muzikų. Biografija Šopenas gimė centrinėje Lenkijos dalyje, Żelazowa Wola kaimelyje, netoli Sochačevo (Sochaczew), Masovijos rajone, kuri buvo dalis Varšuvos kunigaikštystės. Tėvas Mikolajus Šopenas (Mikołaj (Nicolas) Chopin), prancūzas, turėjęs lenkiškos kilmės protėvių, pasirinko Prancūziją savo tėvyne, kai čia atvyko 1787-ais metais ir vedė lenkę Tekla Justina Krzyzanowska. Šopenas gimė kovo 1 d., 1810 metais ir visada švęsdavo gimtadienį šią dieną. Krikšto liudijime įrašyta vasario 22 d., bet manoma, kad tai galėjo būti kunigo klaida, nes liudijimas išduotas balandžio 23 d., beveik aštuonios savaitės po gimimo. Formavimosi metai 1810 m. spalį, šeima persikraustė į Varšuvą. Dar vaikystėje Šopeno muzikinis talentas buvo akivaizdus, ir Varšuvoje jis įgijo „antrojo Mocarto“ vardą. Vos septynerių sulaukęs, jis jau buvo dviejų polonezų autorius (G minoras ir B-flat mažoras), kuriuos pristatė graviravimo dirbtuvėje pas tėvą Cibulskį (Cybulski) – Vargonininkų mokyklos direktorių ir vieną iš muzikos platintojų Lenkijoje. Šopeno talentas buvo aprašomas Varšuvos laikraščiuose, ir „mažasis Šopenas“ tapo laukiamu svečiu sostinės aristokratų pobūviuose. Taip pat jis rengė ir labdaringus koncertus. Kartą, vieno koncerto metu, mažojo Šopeno paklausė, kaip jis mano, kas labiausiai patiko publikai. Septynmetis atsakė: „Mano marškinių apykaklė“. Aštuonerių metų jis sugrojo savo pirmąjį koncertą fortepijonui. Nuo 1816-ųjų iki 1822-ųjų metų profesionalaus grojimo fortepijonu Šopeną mokė smuikininkas Voičechas Zivnis (Wojciech Zywny gimęs 1756 m., Bohemijoje). Mokinys apie Zivnį visada atsiliepdavo labai pagarbiai, nors pats greitai pranoko mokytojo talentus. Tolesnį Šopeno ugdymą prižiūrėjo Vilhelmas Viurfelis (Wilhelm Würfel, gimęs 1791 m., Bohemijoje). Šis garsus pianistas, Varšuvos konservatorijos profesorius, davė Šopenui nors ir nereguliarias, bet labai naudingas vargonų ir fortepijono pamokas. Nuo 1823-ųjų iki 1826-ųjų metų, Šopenas lankė Varšuvos Licėjų, kur jo tėvas buvo profesorius. 1826-ųjų rudenį Varšuvos Konservatorijoje Šopenas pradėjo mokytis muzikos teorijos, kompozicijos su kompozitoriumi Jozefu Elsneriu (Józef Elsber, gimė 1769 m., Silezijoje). Su savo mokytoju Šopenas jau buvo pažįstamas nuo 1822-ųjų metų, kai iki 1823 metų Elsneris jam davė pagrindus. 1829-ais metais Varšuvoje Šopenas išgirdo Nikolo Paganinio (Niccolò Paganini) grojimą ir susipažino su vokiečių pianistu ir kompozitoriumi Johanu Humeliu (Johann Nepomuk Hummel). Tais pačiais metais Šopenas sutiko ir savo pirmąją meilę – dainavimo specialybės studentę Konstancą Gladkovską (Konstancja Gładkowska). Ir ji įkvėpė Šopeną kurti melodingas kompozicijas. Tais pačiais metais Šopenas pirmą kartą apsilankė Vienoje, kur atliko du koncertus fortepijonui ir sulaukė prieštaringų vertinimų – nuo pagyrimų iki kritikos dėl stipraus skambesio, kurio Šopenas neišgavo grodamas. Gruodį Varšuvoje, Prekeivių klube, jis pristatė savo kūrinį Piano Koncerto F minoru . 1830 m. kovo 17 d. Nacionaliniame teatre pirmąkart atliko kitą koncertą fortepijonui E minoru. 1830 m. dar kartą aplankė Vieną, ten sugrojo savo du koncertus fortepijonui. Vienoje sužinojęs apie Lapkričio Sukilimą, Šopenas nusprendė nebegrįžti į Lenkiją, taip tapdamas vienu iš pabėgėlių Didžiojoje Lenkų Emigracijoje. Kelis mėnesius pabuvęs Vienoje, vėliau Miunchene ir Štutgarte (ten sužinojo, kad Rusijos armija okupavo Lenkiją), spalio pradžioje atvyko į Paryžių. Jau buvo sukūręs pagrindines savo kompozicijas, kartu su dviem koncertais fortepijonui ir keletą iš Etiudų Op. 10. Karjera Paryžiuje Paryžiuje Šopenas susipažino su garsiais to meto pianistais Fridrichu Kalkbreneriu (Friedrich Kalkbrenner), Ferdinandu Hileriu (Ferdinand Hiller) ir Ferencu Listu (Franz Liszt), susidraugavo su Hektoru Berliozu (Hector Berlioz), Feliksu Mendelsonu (Felix Mendelssohn), Čarlsu Valentinu Alkanu (Charles-Valentin Alkan), ir Vincenzu Beliniu (Vincenzo Bellini) – šalia jo Šopenas buvo palaidotas Père Lachaise kapinaitėse. Šopeną mėgo jo bendraamžiai kompozitoriai, tarp jų ir Robertas Šumanas (Robert Schumann), pristatęs antrojo opuso variacijas žodžiais: „Nusiimkit skrybėles, ponai! Genijus“. Iš Paryžiaus Šopenas keliaudavo, rengdamas įvairius turus ir koncertus. 1834-ais, su Hileriu, jis aplankė Reino muzikos festivalį Achene, kurį organizavo Ferdinandas Riesas (Ferdinand Ries). Čia Šopenas ir Hileris susitiko Mendelsoną, ir visi trys aplankė Diuseldorfą, Koblencą ir Kelną, kur kartu grojo koncertuose. Šopenas dalyvavo keliuose koncertuose gyvendamas Paryžiuje. Koncertų programose jautėsi Paryžiaus artistų gyvenimo prašmatnumas. 1833 m. kovo 23 d. Šopenas, Listas ir Hileris sugrojo solo partijomis Johano Sebastiano Bacho koncertą trims arfos stygoms, o koncertą 1838 m. kovo 3 d. Šopenas, Čarlzas Alkanas, Alkano mokytojas Pjeras Jozefas Cimermanas (Pierre Joseph Zimmerman) ir Šopeno mokinys Adolfas Gutmanas (Adolphe Gutman) sugrojo Bethoveno septintąją simfoniją aštuoniomis rankomis (Alkano aranžuotė). 1835 m. Šopenas aplankė savo šeimą Karlsbade, iš ten tėvus palydėjo į Dečiną (Děčín), o pats iškeliavo į Varšuvą. Į Paryžių grįžo per Drezdeną ir Leipcigą, kur sutiko Mendelsoną, Šumaną ir Klarą Wieck (Clara Wieck). Deja, sugrįžtant jį ištiko kosulio priepuoliai, tokie stiprūs, kad keletas Lenkijos laikraščių paskelbė Šopeną mirusiu. 1836 m. Šopenas susižadėjo su septyniolikmete lenke Marija Vodzinska (Maria Wodzinska), jos motina norėjo, kad sužadėtuvės būtų slaptos. Po metų Marijos tėvai sužadėtuves nutraukė. Šopenas ir Žorž Sand 1836 metais, grafienės Marie d‘Agoult, bičiulio Listo žmonos, surengtame vakarėlyje Šopenas sutiko Amadine-Aurore-Lucile Dupin, geriau žinomą slapyvardžiu George Sand. Prancūzų romantizmo epochos rašytoja, pagarsėjusi nesuskaičiuojamais meilės nuotykiais su tokiomis iškiliomis asmenybėmis kaip Prosper Merimée, Alfred de Musset (1833-34), Alexandre Manceau (1849-65) ir kitais. Iš pradžių kompozitorius nemanė, kad ji graži. „Ji turi kažką atstumiančio“,- sakė Šopenas savo šeimai. Bet savo laiške draugui grafui Voičekui (Wojciech) Grzymala Sand negalėjo apsispręsti ar leisti Šopenui vesti Mariją Vodzinską ar nutraukti dabartinį meilės romaną ir pradėti draugauti su Šopenu. Sand žavėjosi Šopenu, jautė jam gilius jausmus ir nedavė ramybės, kol neužsimezgė rimti santykiai. Verta paminėti, kad jų bendro gyvenimo metais (1838-1839) Maljorkoje siautė žiema, o ten jie ieškojo, kur galėtų apsistoti ir baigė paieškas gražiame, bet niūriame ir šaltame Valldemossa vienuolyne. Šopenui iškilo problema, kaip pargabenti Pleyel fortepijoną. Jis buvo atvežtas iš Paryžiaus po ilgų atidėliojimų, kai ispanų muitininkai pareikalavo didelio importo mokesčio. Savo fortepijonu Šopenas naudojosi mažiau nei tris savaites, likusį laiką turėjo groti išklerusiu nuomotu fortepijonu, kad užbaigtų Preliudus (Op. 28). Per žiemą, blogas oras taip pakenkė Šopeno sveikatai ir
Muzika
2010–2019
1980–1989
Bendruomenė
Šiuo metu mokausi jį groti Užburiantis...
aš šią melodiją taip pat... muzika suteikianti pilnatvės jausmą.
ahhhh, kaip primena muzikos istorijos pamokas ir Simonos sąsiuvinį, kuriame parašyta ,,....Rožė ferėro....'' ar kažkas panašaus... (mmm, na tie kokosiniai saldainiai)
Temų apie Frederic Chopin dar nėra — pradėk pirmą!
Frederic Chopin recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
Frederic Chopin dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!







