Iannis Xenakis
Apie Iannis Xenakis
Iannis Xenakis – graikų kilmės prancūzų kompozitorius, architektas ir inžinierius, gimęs Brăiloje, Rumunijoje. Dažniausiai jo gimimo data nurodoma 1922 m. gegužės 29 d., tačiau oficiali Xenakis… biografija pažymi, kad dokumentuose esama neaiškumų dėl tikslios dienos ir net metų, todėl tiksli gimimo data šiame įraše neįtvirtinama. Jaunystę jis praleido Graikijoje, studijavo civilinę inžineriją Atėnuose ir dalyvavo pasipriešinimo veikloje. 1947 m. persikėlė į Prancūziją, kur dvylika metų dirbo su Le Corbusier; tarp projektų, prie kurių prisidėjo, buvo La Tourette vienuolynas ir 1958 m. Briuselio pasaulinės parodos Philips paviljonas. 1965 m. Xenakis gavo Prancūzijos pilietybę. Muzikoje Xenakis pradėjo formuoti savitą kryptį penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje. 1953 m. jis pradėjo ciklą „Anastenaria“, kurio dalimi tapo „Metastaseis“. Kompozicijoje jis sistemingai taikė matematikos, tikimybių teorijos, statistikos ir geometrinių modelių principus; jo vardas ypač siejamas su stochastine muzika. Greta orkestrinių ir kamerinių kūrinių Xenakis intensyviai kūrė elektroakustinę muziką, tarp jos – „Diamorphoses“, „Concret PH“, „Bohor“, „Persepolis“, „Polytope de Cluny“ ir „La Légende d’Eer“. Xenakis taip pat kūrė erdvines audiovizualines „Polytope“ kompozicijas ir įkūrė muzikinės matematikos bei automatizavimo tyrimų grupę, vėliau tapusią CEMAMu. 1977 m. ten buvo sukurta pirmoji UPIC sistemos versija, leidusi grafinius piešinius transformuoti į muzikinius duomenis. Paskutinis Xenakis kūrinys „O-Mega“ pirmą kartą atliktas 1997 m.; 1998 m. dėl ligos jis nustojo komponuoti. Xenakis mirė 2001 m. vasario 4 d. Paryžiuje.















