Apie Luciano Berio
Luciano Berio – italų kompozitorius ir dirigentas, gimęs 1925 m. spalio 24 d. Oneglia, Ligūrijoje. Muzikos pradmenų mokėsi šeimoje iš savo tėvo Ernesto ir senelio Adolfo, kurie abu buvo… kompozitoriai. Po Antrojo pasaulinio karo studijavo Milano Giuseppe Verdi konservatorijoje, o 1952 m. Tanglewoode lankė Luigi Dallapiccola kompozicijos kursus. Ankstyvajam jo kūrybos laikotarpiui priklauso „Cinque Variazioni“, „Chamber Music“, „Nones“ ir „Serenata“. 1954 m. kartu su Bruno Maderna Berio pradėjo kurti RAI Milano elektroninės muzikos studiją, vėliau pavadintą Studio di Fonologia Musicale. Čia gimė tokie elektroakustiniai kūriniai kaip „Thema (Omaggio a Joyce)“, „Différences“ ir „Visage“. Nuo 1958 m. „Sequenza I“ jis pradėjo ilgą solo instrumentams skirtų „Sequenze“ ciklą, kurio paskutinis kūrinys violončelei buvo baigtas 2002–2003 m. Tarp kitų svarbių jo kūrinių yra „Folk Songs“, „Laborintus II“, „Sinfonia“, „Coro“, „Rendering“ ir muzikinio teatro darbai „La vera storia“, „Un re in ascolto“, „Outis“ bei „Cronaca del Luogo“. Berio dėstė Tanglewoode, Mills College, Juilliard School ir Harvard University, 1974–1980 m. vadovavo IRCAM elektroakustikos padaliniui Paryžiuje, o 1987 m. Florencijoje įkūrė Centro Tempo Reale. 2000 m. tapo Accademia Nazionale di Santa Cecilia prezidentu. Paskutinis jo kūrinys „Stanze“ sukurtas 2003 m. Berio mirė 2003 m. gegužės 27 d. Romoje.





