Lamb of God

Naujienos

Naujausias albumasprieš 8 mėn.

Apie Lamb of God

„Lamb of God“ – tai Amerikos sunkiojo metalo grupė, 1990-aisiais metais susikūrusi Ričmonde, Virdžinijos valstijoje. Iš pradžių kolektyvas vadinosi „Burn the Priest“, tačiau vos išleidę debiutinį… 1998-ųjų metų albumą, jie vardą pakeitė. „Lamb of God“ sudaro vokalistas Randy Blythe, gitaristai Mark‘as Morton‘as ir Willie Adler‘is, bosistas John‘as Campbell‘as, būgnininkas Chris‘as Adler‘is. Grupė priklauso naujajai Amerikos sunkiojo metalo bangai. Nuo savo susikūrimo „Lamb of God“ pristatė 5 studijinius albumus, vieną gyvai įrašytą diską bei tris DVD. Bendri kolektyvo pardavimai Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia 2 milijonus vienetų. 2007-aisiais už 2006-ųjų metų albumą „Sacrament“ grupė buvo nominuota „Grammy“ statulėlei. „Lamb of God“ du kartus dalyvavo „Ozzfest“ gastrolėse bei yra atlikusi savo šou „Download“, „Soundwave“ bei „Gigantour“ festivaliuose.

Veikla1990–dabar(36 m.)

Muzika

Bendruomenė

Alvydas1

Pamažu įsiliepsnojantis kūrinys. Bosinės gitaros perfomansas pradžioje antroje minutėje estafetę perduoda pneumatiniam kūjui-būgnui, šuoliuojančiai gitarai ir beprotiškam vokalui. Trečią minutę tempas vėl sulėtėja, bet jau su visiška vokaline šizofrenija. Labai jau crazy gabalas, atleiskit už kalambūrą.

Konditerijus

Imi šypsotis, žaisminga, smagu, tiesa, geriau neklausyti vairuojant. Nuo 03:25 priverčia surimtėti iki šiurpų. Kietai.

einaras13

Girdėjau pavasarį jų puikų singlą Memento Mori, o po to kažkaip užsimiršo, kad jie išleidžia naują albumą, tai perklausau dabar. Esu nustebęs, jog visame albume nieko panašaus į Memento Mori . Visas albumas turi veržlumo, savotiško griežtumo, bet jis visai nėra įdomus, visos dainos skamba maždaug panašiai. Charakteristiškai labai kitoks nei mano pamėgtas VII. Sturm And Drang (o gal ir sentimentai veikia, nes VII man padėjo užsikabinti už Lamb of God kūrybos). Memento Mori su intriguojančia įžanga ir sukaupta energija priedainyje man skamba kaip dviejų VII dainų Still Echoes ir Overlord sintezė ir tai labai vykusi sintezė. Bet toliau darosi visai neįdomu. Gears duoda įdomios ritmikos įžangoje, tačiau kūrinys greit nublunka visoje toje garsų sienoje. Reality Bath vėlgi, įžangoje bando sužavėti bosu ir net posminė dalis skamba visai stipriai su slopiais Randy vokalais, tačiau kol daina įsivažiuoja, ji vėl skamba vienodai su visu albumu. Jei reiktų išrinkti dainą be Memento Mori, kuri dar paliko įspūdį, tai Resurrection Man – išsiskiria kiek slopesniu tempu, labiau į sludge metalą užnešančiu skambesiu. Jamey Jasta vokalas Poison Dream dainoje skamba nekaip. Kolaboracija su Chuck Billy manęs irgi nesužavėjo. Galbūt dar On The Hook turi savitos energijos dozę, bet albumui ir taip netrūksta energijos, jam trūksta išmanesnio instrumentavimo, kažkokių kompozicinių skirtumų. Albume dainos labai formulinės ir tai atmuša. Jei ne Memento Mori, galbūt pagailėčiau 8-eto, bet Memento Mori yra tokia gera daina, kad parašysiu 8-etą šiam albumui.

Panaši muzika