Slipknot

Naujienos

Apie Slipknot

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje įvyko taip vadinamas naujojo metalo (nu-metal) sprogimas. Vienais populiariausių šio laikotarpio atstovų tapo grupė „Slipknot“, kuri savo muzikoje maišė slegiantį… po-Korn alternatyvųjį metalą, Marilyn‘o Manson‘o stiliaus neo-shock roką ir rap-metalą. Tačiau dar labiau jiems išgarsėti padėti jų teatrališkas, dėmesį patraukiantis (kai kurių kritikų vertinimu, absurdiškas) įvaizdis: grupė visada savo pasirodymus atlieka vilkėdami darbininkų kombinezonus ir namų gamybos Helovyno kaukes. Be to, paslaptingo anonimiškumo prideda skaičiai nuo nulio iki aštuonių, naudojami kaip sceniniai slapyvardžiai. Pridėjus prie viso to jų dainų tekstus, kuriuose – nuolatinis susirūpinimas, tamsa ir nihilizmas, bei tai, kaip švelniai jie užgauliodami vadina savo gerbėjus („Maggots“ – „vikšrai“), gauname pilną „Slipknot“ vaizdą. „Slipknot“ susikūrė 1995-ųjų metų pabaigoje gana netikėtoje vietoje, Des Moines‘e, Ajovos valstijoje. Po kelių nežymių pirminių pasikeitimų, susiformavo devynių narių grupė (susiskirstė jie numeriais nuo 0 iki 8): didžėjus Sid‘as Wilson‘as, būgnininkas Joey Jordison‘as, bosistas Paul‘as Grey‘us, perkusistas Chris‘as Fehn‘as, gitaristas James‘as Root‘as, sempleris/programuotojas Craig‘as Jones‘as, dar vienas perkusistas Shawn‘as „Clown“ Crahan‘as, gitaristas Mick‘as Thompson‘as ir pagrindinis vokalistas Corey Taylor‘as. Des Moines‘o muzikinė scena buvo nieko verta ir grupės ambicijos sulaukė tik nepasitikėjimo ir išjuokos. Per 1996-ųjų Helovyno šventę „Slipknot“ savo jėgomis išleido albumą pavadinimu „Mate. Feed. Kill. Repeat.“, kurio dėka pradėjo didėti susidomėjimas grupe, ir šį įrašą gavo net kelios įrašų kompanijos. Iš pradžių didesnį susidomėjimą rodė tik viena kompanija iš Nebraskos, tačiau galiausiai „Slipknot“ 1997-aisiais pasirašė sutartį su „Roadrunner Records“. Dirbdami su prodiuseriu Ross‘u Robinson‘u, vaikinai įrašė savo pirmąjį oficialų albumą, kuris vadinosi taip pat kaip grupė ir pasirodė 1999-aisiais. Palaipsniui jų gerbėjų skaičius augo, grupė beveik pastoviai koncertavo, kol galiausiai gavo teisę sudalyvauti vasarą vykusiose „Ozzfest“ gastrolėse, tikrai gerokai praplėtusiose „Slipknot“ žinančių žmonių auditoriją. Gyvi šių devynių vaikinų pasirodymai buvo daugiau nei įspūdingi ir sulaukė nemažo aptarimo tarp metalo gerbėjų: grupė koncertavo su tokia energija, jog būgnininkas Crahan‘as tą vasarą net du kartus įsipjovė galvą į savo būgnų įrangą ir abu kartus žaizdas reikėjo siūti. Dainos „Wait and Bleed“ ir „Spit It Out“ sugebėjo patekti į radijo eterį, tačiau daugiausiai dėmesio vis tiek grupė sulaukdavo dėl savo koncertavimo ir žmonėms keičiantis informacija tarp savęs. Galiausiai, 2000-ųjų pavasarį albumas „Slipknot“ buvo pripažintas platininiu ir tapo pirmuoju tokio populiarumo sulaukusiu albumu kompanijos „Roadrunner“ istorijoje. Sekančio „Slipknot“ albumo buvo labai laukiama ir kai kurie pramogų verslo atstovai netgi prognozavo naujajam metalistų kūriniui debiutą ant aukščiausiojo laiptelio, tačiau tą 2001-ųjų savaitę, kai pasirodė antrasis „Slipknot“ albumas „Iowa“, konkurentai buvo itin stiprūs, todėl teko tenkintis trečiąja vieta. Po albumo pasirodymo sekė dar sunkesnės gastrolės, o taip pat ir dar vienas pasirodymas „Ozzfest“ šventėje, kur „Slipknot“ buvo jau labiau vertinami ir laukiami. Po ilgų gastrolių grupė nusprendė padaryti pertrauką kol kai kurie nariai užsiims kitais projektais. „Slipknot“ įkūrė savo pačių leidybinę firmą „Maggot Recordings“ ir pasirašė sutartį su grupe „Downthesun“, kurios pagrindinis vokalistas padėjo Crahan‘ui su būgnų technika. Tuo tarpu Wilson‘as pradėjo didžėjauti pasivadinęs „DJ Starscream“ pseudonimu, Root‘as ir Thompson‘as abu pradėjo kurti savo solo įrašus. Būgnininkas Jordison‘as taip pat darbavosi su kita savo grupe „The Rejects“, kur jis be darbo prie būgnų, dar grojo ir gitara. Taylor‘as įkūrė savo grupę „Superego“, o taip pat įrašė solo kūrinį „Bother“, tapusį 2002-ųjų filmo „Spider-Man“ garso takeliu. Tyla grupės stovykloje tvyrojo gana ilgai – per tą laiką spėjo kilti konfliktas su grupe „Gwar“, o taip pat kilo gandai, kad kažkas Didžiojoje Britanijoje pasisavino „Slipknot“ vardą. Taylor‘as grupės svetainėje net buvo parašęs žinutę, kad yra mažai vilčių sulaukti naujo albumo, o grupės nariai jau kelis mėnesius nesišneka. Visgi, toks pranešimas buvo jo paties paneigtas ir 2003-ųjų pradžioje buvo paskelbta apie naujo „Slipknot“ albumo kūrybą. Rugpjūtį visa komanda iš Ajovos išvyko į Los Andželą, kur pradėjo dirbti prie naujojo įrašo kartu su garsiu ir gerai vertinamu prodiuseriu Rick‘u Rubin‘u, apie kurį jau rašė „Music.lt“. 2004-ųjų pradžioje specialiai parsisiuntimui iš interneto pasirodė albumas „Pulse of the Maggots“, po jo sekė gegužę išleistas trečiasis „Slipknot“ albumas „Vol. 3: [The Subliminal Verses]“. Tuomet grupė išvyko į trumpas koncertines gastroles, kuriomis ruošėsi kasmetinėms „Ozzfest“ gastrolėms. Jose „Slipknot“ šį kartą jau buvo vienos pagrindinių žvaigždžių. Grupė taip pat pristatė visiškai perkurtą trečiąją savo kaukių seriją.

Veikla1995–dabar(31 m.)
Sudėtis

Muzika

Nuotraukos

Bendruomenė

kaktusas2598

Dar ne taip seniai buvau smarkiai nusistatęs prieš visą šitą Nu Metal judėjimą(nors daug kas jų ir nelaiko Nu Metal), bet va šiek tiek paklausiau, ir pradedu galvoti, kad tikrai neblogai jie pavaro. Labiausiai įsidėmėtina ta agresija, kuri man kažkiek primena Rage Against The Machine, dėl to iš esmės jie man ir patiko. Labai daug dabar nevertinčiau, gal nuo 6 iki 8 skalėje iki 10. Pastaruoju metu pastebėjau labai tolerantiškas pasidariau muzikai, klausymo spektras labai didėja  šiais metais. Visai nebloga grupė, tikrai galima klausyti. Nėra per daugiausiai tos komercijos, ir tekstai visai neblogi, na manau gėdos metalui nedaro, ir tikrai juos galima vadinti metalu. Ypač tos kaukės įsidėmėtinos, buvo tokia mintis, kad jie per daugiausia nesivaiko šlovės, slėpdami savo veidus.

Karma_Idiot

Pamenu, kai patikdavo. Žinoma tarp jų būdavo ir daug kitų Nu Metalo grupių, kaip Korn, Linkin Park, Adema etc. Bet, be abejo, išaugau iš šitos muzikos scenos ir manau, kad kievienas turėtų. Buvo linksma, good times, I must say, but when it's time to move on, it's time to move on.

Persona

Ši grupė įdomi vien kaip reiškinys - vyrai iš niekur, iš Iowo's kaimo, kurie tapo iš tiesų žinomi ir perteikė niekumos estetiką. O ir ganėtinai orginalių kompozicinių sprendimų galima rasti jų muzikoje (pvz.: neseniai mane nustebino dainoje ,,circle" panaudotas metro pakitimas tarp 3/4 bei 4/4. Jis tirpsta palaipsniui bei kinta iš akustiškos bei natūralios muzikos į elektroniką ir pabaigoje net ganėtinai šaltą. Toks gan orginaliai įprasmintas konceptualumas).

metalikas

jie turi gerų dainų, pas juos tikrai neblogas gitaristas Mick Thompson'as yra, Joey Jordison irgi puikus būgnininkas. Kuo man jie nepatinka tai dėl to kad man jų dainos kažkaip visos tokios pačios, ir dar dėl jų elgesio tiek scenoje, tiek už jos ribų. Negaliu pasakyti nupopsėjo ar ne, Psychosocial patiko. Šiaip nebloga grupė, bet tarp mėgstamiausių toli toli.

Arunazz

IR NUO JU MUZIKOS IR NUO STILIAUS BLOGA.kazkokia seno metalo imitacija kai seni geri buvo laikai kai metalas buvo ne komercija o gyvenimo budas ,groti siausti.....tai buvo metyalo era....na o sitiem tik i helovynus vaikscioti....muzika pfff kazka seno gero maiso su nauju niekam tikusiu modern rock..

Panaši muzika