Red Hot Chili Peppers

Red Hot Chili Peppers

Apie Red Hot Chili Peppers

Tik kelios 9-ojo dešimtmečio roko grupės sugebėjo pramušti tiek barjerų ir būti tokios originalios, kaip „Red Hot Chili Peppers“. Jie sukūrė naują svaiginantį muzikinį stilių, kuriame susipynė funk… ir punk rokas, taigi nenuostabu, kad atsidaro daugybė jų pamėgdžiotojų – visgi, jie sugebėjo ir į 21-ąjį amžių įžengti, kaip savo kuriamo stiliaus lyderiai. Grupės šaknys slypi draugystėje, kurią tvirtai palaikė trys mokyklos laikų draugai - Anthony Kiedis, Michael‘as Balzary ir Hillel‘is Slovak‘as, kartu lankę Fairfax‘o vidurinę mokyklą Kalifornijoje. Kol Balzary ir Slovak‘as demonstravo puikius muzikinius duomenis (grojant trimitu ir gitara), Kiedis‘as besimokydamas daugiausiai dėmesio skirdavo poezijos kūrybai bei vaidybai. Per tą laiką Slovak‘as išmokė Balzary, kaip groti bosine gitara, o galiausiai jiedu padrąsino Kiedis‘ą savo poeziją sudėti į muziką, ką jis netrukus ir pradėjo daryti. Trijulę itin įtakojo tuomet klestėjusi Los Andželo punk muzikos scena (tokios grupės, kaip „The Germs“, „Black Flag“, „Fear“, „Minutemen“, „X“ ir pan.), o taip pat funk grupės („Parliament-Funkadelic“, „Sly & the Family Stone“ ir kt.), ir netrukus jie pradėjo repetuoti su dar vienu draugu, būgnininku Jack‘u Irons‘u. Būtent tuo metu jie išvystė savo garsą ir gyvus pasirodymus, kurie tapo neatsiejama jų karjeros dalimi ir netgi prekiniu ženklu. Vaikinai klupinėdavo scenoje, o jų apranga apsiribodavo tik tuo, jog buvo dengiami jų vyriški pasididžiavimai. Iki 1983-ųjų Balzary pradėjo save vadinti tiesiog „Flea“, o grupė galiausiai pakeitė pavadinimą į visiems puikiai žinomą vardą – „Red Hot Chili Peppers“. Kalbos apie jauną kylančią grupę pradėjo sklisti labai greitai ir netrukus jie jau turėjo leidybinį kontraktą su „EMI“ įrašų kompanija. Tačiau prieš tai, kai „Red Hot Chili Peppers“ pradėjo darbuotis prie debiutinio savo albumo įrašų, Flea ir Kiedis‘as gavo tikrą antausį, mat Slovak‘as ir Irons‘as pareiškė, jog palieka kolektyvą, norėdami daugiau laiko ir dėmesio skirti kitai grupei, kurioje grojo, „What Is This“. Kai į grupę atėję senuosius pakeitę nariai – gitaristas Jack‘as Sherman‘as ir būgnininkas Cliff‘as Martinez‘as, „pipirai“ 1984-aisiais išleido debiutinį savo diską, pavadintą grupės vardu. Visgi, dviejų pagrindinių narių nebuvimas nepraėjo be pėdsakų ir albumui nepavyko pasiekti planuotų tikslų. Tačiau, nors jis pasaulio pardavimų rinkų ir neužkariavo, pradėjo burtis pogrindinis grupės gerbėjų legionas, daugiausiai nulemtas koledžų radijų palaikymo. 1985-aisiais grupės „What Is This“ veikla baigėsi nesėkmingai (po to, kai jie išleido savo debiutinį albumą), taigi Slovak‘as ir Irons‘as grįžo į „Red Hot Chilli Peppers“ – tuomet gimė George‘o Clinton‘o prodiusuotas albumas „Freaky Styley“. Nors diskas, palyginus su pirmuoju, buvo tobulesnis, jame vis dar trūko sugebėjimo koncertinę savo ugnį perteikti į albumą. Tai išsisprendė vėliau sekusiame jų darbe, 1987-ųjų „The Uplift Mofo Party Plan“. Būtent šio albumo dainos pirmosios sugebėjo prasimušti į topus, dėl ko po metų buvo išleistas penkių dainų nepilnas albumas, „Abbey Road EP“. Tai įvyko 1988-aisiais, kai pasaulis buvo jau besiruošiąs „pipirų“ atėjimui. Deja, šiuos metus pažymėjo ir didelė grupės tragedija – 1988-ųjų birželio 25-ąją nuo heroino perdozavimo mirė vienas iš pradinių narių, Hillel‘is Slovak‘as. Po Slovak‘o mirties, Irons‘as paliko grupę antrą ir paskutinį kartą, o Kiedis‘as (kuris tuo metu taip pat kovojo su priklausomybe narkotikams) ir Flea nutarė atkakliai dirbti toliau ir siekti tikslo. Po to, kai naujai suburta sudėtis – atėjus buvusiam „Parliament“ gitaristui Blackbird‘ui McKnight‘ui ir buvusiam „Dead Kennedys“ būgnininkui D.H. Peligro – pasirodė netinkama, duetas atrado kur kas geresnį papildymą – „pipirais“ tapo John‘as Frusciante bei Chad‘as Smith‘as. Atsinaujinusi grupė naują albumą išleido jau 1989-aisiais ir, visų nuostabai, diskas „Mother's Milk“ tapo hitu. Tai daugiausiai lėmė „MTV“ sprendimas rodyti jų vaizdo klipus - Stevie Wonder‘io dainos „Higher Ground“ koverį ir kūrinį, skirtą kritusiam draugui „Slovak“, „Knock Me Down“. Albumas jau 1990-ųjų pradžioje buvo pripažintas auksiniu. Vaikinai suprato, jog sekantis jų darbas bus svarbiausias jų karjeroje, taigi nutarė persikelti į vilą, kurioje buvo įrengta įrašų studija, ir kartu su prodiuseriu Rick‘u Rubin‘u sukūrė tai, kas iki šiol vadinama geriausiu jų įrašu – albumą „Blood Sugar Sex Magik“ (pirmąjį jų diską su „Warner Bros“ įrašų kompanija). Pasirodęs 1991-ųjų rugsėjo mėnesį, albumas tapo milžinišku hitu – vien Jungtinėse Valstijose jo galiausiai buvo parduota daugiau nei septyni milijonai kopijų. Didžiausiais hitais neabejotinai galima laikyti tokius kūrinius, kaip „Give It Away“ bei pirmąjį grupės Top 10-uko singlą, dainą „Under the Bridge“. Nepaisant to, „Red Hot Chilli Peppers“ stovykloje ne viskas buvo gerai. Kaip ir jo pirmtakas, Frusciante įniko į stiprių narkotikų vartojimą ir netikėtai 1992-aisiais, koncertinių gastrolių viduryje, paliko grupę. To per daug neišsigandusi grupė pristatė naują savo narį, Arik‘ą Marshall‘ą, ir vasarą tapo pagrindinėmis „Lollapalooza II“ festivalio žvaigždėmis. Kai po koncertinio turo „pipirai“ grįžo į studiją įrašinėti šeštojo savo albumo, greitai tapo akivaizdu, jog Marshall‘as jiems netinka, ir jis buvo pakeistas Jesse‘u Tobias‘u. Visgi, Tobias‘ui dar nespėjus su grupe įrašyti nei vienos natos, jis buvo atleistas ir jo vietą galiausiai užėmė buvęs „Jane's Addiction“ gitaristas Dave‘as Navarro. Po ketverių metų, 1995-aisiais, galiausiai pasirodė ilgai atidėliotas grupės albumas „One Hot Minute“. Nors albumas ir tapo gana dideliu hitu, visgi prieš tai buvusiam diskui nei pardavimais, nei muzikine prasme, jis neprilygo. Taip pat albumo pristatomojo turo metu paaiškėjo, kad Navarro netinka grupei taip, kaip buvo iš pradžių tikėtasi, ir 1998-ųjų pradžioje jis pasitraukė iš kolektyvo. Grupę palikęs Frusciante išleido porą sunkiai suprantamų solo įrašų – 1995-ųjų „Niandra Ladies and Usually Just a T-Shirt“ bei 1997-ųjų „Smile From the Streets You Hold“ – pradėjo sklandyti gandai apie tai, kad gitaristas yra benamis, neturi pinigų ir vargiai kovoja su mirti nešančiu potraukiu narkotikams. Po to, kai buvo išleistas iš reabilitacijos klinikos ir paliko savo demonus užnugary, Frusciante į viską pradėjo žvelgti naujomis akimis ir nauja energija. Jis nedvejodamas priėmė „pipirų“ kvietimą dar kartą prisijungti prie grupės. Taigi, sekantis grupės sugrįžimo albumas, 1999-ųjų „Californication“, tapo dar viena milžiniška jų sėkme ir vėl privertęs „Red Hot Chili Peppers“ vadinti viena iš geriausiu alternatyviojo roko grupių. Po albumo išleidimo jie dar pasirodė „Fishbone“ diske „Psychotic Friends Nuttwerx“ ir leidosi į gastroles, kuriose populiarino „Californication“. Per vėliau sekusius mėnesius apie grupę pradėjo sklisti įvairūs kontraversiški pranešimai. Visų pirma, kai kurių gerbėjų liko nesuprastas jų sprendimas negroti albumo „One Hot Minute“ dainų, o tai taip pat tapo dūriu Dave‘ui Navarro. Antra, kilo tarpusavio konfliktas tarp Kiedis‘ir ir grupės „Mr. Bungle“ dainininko Mike‘o Patton‘o, mat pirmasis atsisakė visos serijos koncertų Europoje su antrojo grupe. Patton‘as į tai atsakė „pagerbiančiu“ šou, kuriame juokingai mėgdžiojo „pipirus“ scenoje, vaidino, kad leidžiasi heroiną bei šaipėsi iš Kiedis‘o komentarų, skirtų Patton‘ui. Metai toliau tęsėsi be problemų, o „Red Hot Chilli Peppers“ gastroliavo su „Foo Fighters“ ir „Pearl Jam“, kol galiausiai jų koncertai baigėsi po to, kai dėl saugumo problemų buvo atšauktas jų pasirodymas Izraelyje. Į studiją vyrukai sugrįžo 2001-ųjų lapkritį, o 2002-ųjų vasarą gerbėjai jau galėjo džiaugtis nauju rokerių albumu, sėkmingu disku „By the Way“.

Muzika

Sugrįžimo banga

2017–dabar

Po šešerių metų pertraukos grupė išleido net du albumus per metus — „Unlimited Love" ir „Return of the Dream Canteen". Sugrįžęs gitaristas John Frusciante vėl atnešė melodingą funk rock skambesį.

Josh Klinghoffer era

2011–2016

Su nauju gitaristu Josh Klinghoffer išleisti albumai „I'm with You" ir „The Getaway" parodė eksperimentinę pusę. Hitas „Dark Necessities" tapo vienu ryškiausių šio laikotarpio kūrinių.

Stadium Arcadium epocha

2006–2010

Dvigubas albumas „Stadium Arcadium" tapo komerciniu triumfu su hitais „Dani California", „Snow (Hey Oh)" ir „Tell Me Baby". Grupė laimėjo penkis Grammy apdovanojimus ir koncertavo didžiausiose pasaulio arenose.

Kalifornijos klasika

1999–2005

Albumai „Californication" ir „By the Way" įtvirtino grupės statusą kaip vienos didžiausių roko grupių pasaulyje. Hitai „Scar Tissue", „Otherside", „Californication" ir „By the Way" skambėjo visose radijo stotyse.

Proveržio metai

1991–1998

Albumas „Blood Sugar Sex Magik" su hitu „Under the Bridge" iškėlė grupę į mainstream'ą. „One Hot Minute" su gitaristu Dave Navarro parodė tamsesnį, sunkesnį skambesį.

Funk punk pradžia

1984–1990

Debiutinis albumas „The Red Hot Chili Peppers", „Freaky Styley" ir „The Uplift Mofo Party Plan" formavo unikalų funk, punk ir roko mišinį. „Mother's Milk" tapo pirmuoju komerciškai sėkmingu albumu su koveriu „Higher Ground".

Nuotraukos

8

Bendruomenė

4Blackberry

RHCP verti vadintis legendine grupe vien dėl to, kad kai jie pradėjo viską, jie buvo pirmieji ir vieninteliai tokie. Ir tik paskui atsirado jų sekėjų. Tiesa, jų fenomeniškas pasaulinis populiarumas man yra nelabai suprantamas, kaip ir kai kuriems žmonėms. Deja, negaliu pasakyti, kad juos mėgstu, bet taip pat ir nesmerkiu tokiais komentarais, kad jų muzika "nuobodi ir monotoniška". Esu perklausius tik kelis garsiausius hitus ir iš jų patikę yra "Under The Bridge", "Otherside", "By The Way" ir "Scar Tissue". Ką galiu pasakyti apie tas dainas ir kas jose man patiko, tai stiprūs priedainiai. Gal ir aš būčiau apkaltinus juos nuobodumu bei monotoniškumu, jei ne tie priedainiai. Tekstai - ne stebukliniai, bet visai OK. Esant tam tikrai nuotaikai patinka pakausyt, kartas nuo karto įsijungiu. Bet pvz, "Californication" tiesiog nelimpa. Taigi, kūriniai yra tikrai skirtingi. Bandysiu atspėti, kame žmonės gali įžvelgti jų "nuobodumą ir monotoniškumą". Viskas slypi tame jų ritme gal. Atrodo, kad dauguma dainų "padarytos" iš tos pačios melodijos. Bet tai tikriausiai ir yra tas punk, funk ir rap elementų mišinio padarinys. O kodėl RHCP tokie daugumos mėgstami, tai dėl to, kad jų muzika pritaikyta (gal ne pritaikyta, o tinkanti) įvairiems žmonėms su paprastais (drįstu pasakyti, nepakankamai išlavintais) muzikiniais skoniais.

eqliux

Na, aš tai manau priešingai - kad klipai jiems ganėtinai svarbūs. (Nebūtinai tai reiškia, kad jie jiems svarbūs dėl kokių tai reklaminių priežasčių, aš įtariu, kad čia svarbiau saviraiška, nes jos svarba labai matyti iš klipų visumos; ir nesakau, kad svarbiau už muziką, aišku). Nerūpėtų klipai - būtų kaip kokie Pearl Jamai ir jų beveik neturėtų. Aišku, pramogų versle tai dar kitas dalykas yra, kad visi jie ten vieni kitų draugeliai, tai manau, neretai ir šiaip pasisiūlo bendradarbiauti ir ką nors kartu sukurti:} O vat man, pasikartosiu, By The Way yra žiauriai geras klipas. Ir sakyčiau, kad ne 'tiesmukiškas', o vientisas, su vientisu siužetu, konkrečia istorija ir jos išpildymu. Tai jokiu būdu nėra blogai. Ir man patinka to klipo humoristiškumas, (savi)ironija ir toks visiškas smagumas. O tai, kad pepperių klipų vienas esminių bruožų ir yra tas smagumas/šyza, kad susidaro įspūdis, jog kūryba ir muzikavimas (net jei muzikoje kalbama ir apie skausmingus dalykus) jiems yra viena didelė šventė, vienas didelis tūsas ir išvis proga padurniuot, puikiai matyti čia, have fun: haha, jo, Minecraftas. Bet šitam žaidimui grafika yra visiškai nesvarbi, jo esmė - ne grožis, o visiška kūrybinė laisvė, kompiuterinis lego toks. Dar net smagiau darosi nuo tos kvadratinės saulės :D

Pazistu_Mykola

Na tuomet beveik pritariu. Prastas nėra, bet tikrai prasčiausias iš jų kolekcijos. Tiesmukiškas kažkoks. Pamenu net pirkau DVD 2003-iais kokiais, youtubės tada kaip ir nebuvo, o kabelinės neturėjom, tai nedaug jų klipų buvau matęs ir kaip šiandien prisimenu - šitas nuvylė ir smarkiai. Dar ten buvo kaip tik ir behind the scenes kur RHCP kalbėjo kaip čia viskas jėga. Ane. eqliux> na taip, aš turėjau omeny, kad RHCP  labiau rūpi muzika,s o ne kaip nusisamdyt patį kiečiausią profesionalą išmetant daug pinigų klipui. Ir turbūt jų gerbėjai labiau vertina taip pat muziką, o ne klipus. Beje, atsimenu su draugais netgi norėjom tokio žaidimo (: Šiaip tai ir dabar norėčiau, kas ta grafika, žmonės 2012 pikselinį Minecraftą lošia ir jiems vienodai.

varliukas123

Red Hot Chili Peppers. Jau labai ilgai žinau šitą grupę, bet tik neseniai susivokiau, kokia puiki jų muzika 😃

einaras13

Pentaxx, pastebėjau labai dažną ir labai nevykusį Stripped gynybos būdą: "Ne taip mane supratai" arba "Ne tai turėjau omeny". Vienareikšmiškame teiginyje jis sugeba atrasti paslėptų reikšmių ir vartoja šituos priežodžius? Ne, jis juos vartoja, kaip jaučiasi prispaustas. O tada, kai apsukriai išlieka teisus, parodo tavas išvardintas blogąsias jo savybes.  Iki šiol maniau, Stripped yra protingas, dabar nebemanau taip

velniux

Kalbėdamas apie klipą turėjau omeny By The Way. Californication labiau paminėjau tik kaip dar vieną hitą, kuris nepadarė absoliučiai jokio įspūdžio. Na, tas pavyzdys su lopšine galbūt buvo šiek tiek ne vietoje. Jokiu būdu neturėjau omeny By The Way panašumo su ambient stiliumi - tai visiškai skirtinga muzika, nors abiejuose galima surasti asociacijų su lopšine. Bet šiuo atveju lopšinę paminėjau norėdamas labiau pabrėžti By The Way nuobodumą, o ne ambient sukeliamą ramybę.

Stripped

O tu mums aiškini, kad jeigu nežinome, kad nekomentuotume... Niekada tokių dalykų neaiškinau,ir neketinu to daryti.Jūs klaidingai mano post'ą interpetavote.Tiesiog ne kiekvienas gali suprasti tokią ar kitokią muziką,ar filmą ar dar ką nors.Čia kas nors diskriminuojančio ar agresyvaus? nemanau Ir paskutinis: Kur parašyta kad nebegalima kritikuoti atlikėjų,jei tai darydamas naudoju argumentus? Įveskim cenzūrą,kaip jau minėjau - Pozityvus Music.lt - čia bus tik geros naujienos ir geri atsiliepimai,o kritika irgi tik pozityvi.

neapsakoma

Red Hot Chili Peppers.<123 Visos RHCP dainos toookios savos..

Panaši muzika