Naujienos
Apie Tears for Fears
"Tears for Fears" visada turėjo daugiau ambicijų nei eilinė synth-pop grupė. Nuo pat susikūrimo, duetas, kurį sudaro Roland'as Orzabal'as ir Curt'as Smith'as, savo kūryboje sprendė dideles problemas… - jų pavadinimas kilo iš Arthur'o Janov'o pirmykštės šauksmo terapijos, dauguma šio žmogaus teorijų atsispindėjo ir debiutiniame Tears for Fears albume "The Hurting". Vedamas užkabinančio, užkrečiančio synth-pop'so, "The Hurting" tapo didžiuliu hitu grupės tėvynėje Anglijoje. Jis paruošė dirvą šuoliui į tarptautinių žvaigždžių elitą, kurį Tears for Fears pasiekė su antruoju albumu - 1985-ųjų "Songs from the Big Chair". Itin stiprių singlų "Everybody Wants To Rule the World" bei "Shout" dėka, įrašas tapo milžinišku hitu, įtvirtindamas duetą, kaip vieną iš pirmaujančių antrosios MTV kartos žvaigždžių. Vietoj greitai įrašyto sekančio albumo, Tears for Fears sunkiai dirbo prie trečiojo savo studijinio darbo - albumas "The Seeds Of Love" buvo psichodelinis, jame vyravo džiaz-roko skambesys. Albumas be vargo tapo hitu, tačiau kartu pažymėjo ir naują grupės gyvavimo erą - Smith'as 9-ojo dešimtmečio pradžioje paliko grupę, Orzabal'as toliau tęsė Tears for Fears veiklą, modernizuodamas ir kurdamas pretenzingesnę muziką mažesnei klausytojų auditorijai. Jam padėjo Chris'as Hughes'as ir Ian'as Stanley.
Muzika
2020–dabar
2000–2009
1990–1999
1980–1989
Bendruomenė
Turėjau didesnius lūkesčius iš Tears For Fears. Albumas atsilieka nuo įprasto šių legendų standarto tiek aranžavimo, tiek komponavimo standartais. Bet turbūt labiau kliuva aranžavimas – daugelis dainų turi ganėtinai vidutinio registro neįsimintiną gitaros liniją su labai atmosferiniu sintezatoriaus fonu. Pastarasis elementas būdingas Tears For Fears muzikai, tačiau šiame albume jis ypač skandina klausytojo nuotaiką. Iš įdomesnių momentų galbūt tik išskirčiau No Small Thing dainos antrojoje pusėje stiprėjantį aštresnį sintezatoriaus motyvą, kuris, kartu su visai įsimintinu gitaros motyvu, sugeba suformuoti įtaigią atmosferą. Visgi, skambesio prasme atskiros dainos iš debiutinio albumo (pavyzdžiui, Mad World arba Pale Shelter) turi daugiau mėsos negu kad visas šis albumas. Komponavimo aspektu nebūčiau toks griežtas TfF adresu: jie geba parašyti įstringančias, ryškias melodijas kaip titulinės dainos, taip pat Break The Man. My Demons irgi tarp ryškesnių pop dainų albume, kad ir turi biški įkyrią vokalo liniją posme. Bet vėlgi, nėra pastovumo: jei pirmoje albumo pusėje melodijomis nesiskundžiu, tai jau, pavyzdžiui, End of Night skamba palyginti antraeiliškai. Man taip pat nepatinka ramesnės dainos Rivers of Mercy bei Stay – joms trūksta akcentų, jos sparčiai nunyksta. Jei reikėtų pavyzdinės baladės, tai tuomet Please Be Happy būtų geresnis atstovas šiame albume – joje užtektinai dinamikos, orkestrinė aranžuotė prideda galios skambesiui. Albumui rašau dosnius 7 balus. Ieškantiems klasikinio Tears For Fears skambesio, siūlyčiau šį albumą visgi aplenkti – rasite tik pusžalę klasikinės grupės versiją.
liūdna, kai tokie "griežti" ir "reiklūs" muzikos pseudožinovai, o iš tiesų diletantai kaip Sahja, imasi vertinti bet kurį rock ar pop klasika jau tapusį albumą, jei tai ne MT, Fancy ir pan. kalibro grupė, ir jame nepakankamai "sahjiško" bumčiko ir sentimentų. Laimei, Tears for Fears nuo tokių "vertintojų" nei šilta, nei šalta. Tad įkišiu ir savo trigrašį: Tears for Fears - Songs From the Big Chair 9/10 Sahja - 3,5/10 (bene mėgiamiausias jo balas)
Labiausiai patiko,---''Shout'',---''Everybody wants to rule the world''........
Temų apie Tears for Fears dar nėra — pradėk pirmą!
Tears for Fears recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!




























