Naujienos
Apie TesseracT
„TesseracT“ — 2003 metais susibūrusi britų progresyviojo metalo grupė. Jos nariai yra Daniel Tompkins (vokalas), Alec „Acle“ Kahney (gitara), James Monteith (ritmo gitara), Amos Williams (bosas… , pritariantis vokalas) ir Jay Postones (perkusija). Ši grupė, kartu su „Meshuggah“, „Periphery“ bei „Animals as Leaders“ laikoma viena labiausiai prisidėjusių prie djent stiliaus susiformavimo.
Muzika
2020–dabar
2010–2019
Bendruomenė
Visas kūrinys yra chaotiškas ir sunkus, kaip ir apie ką yra parašytas, iki paskutinės dalies, kurioje pagaliau pasireiškia melodiškumas su pusėtinu viltingu resolve'u . Vis traukia klausytis kartas nuo karto ir aplink jį tvyro kažkokia tai didybė, kuri sukuria ypatingą jauseną kai tikrai įsijauti į kūrinį.
Stogą raunanti daina. Pastaruoju metu daug klausiau TesseracT'ų, pernaršiau jų diskografiją, galima sakyti, ir šiai kompozicijai artimiausias atitikmuo manau rastųsi albume Polaris. Tekstas, kaip ir daugelis Tompkinso dainų žodžių, pasakoja asmens tragediją, negebėjimą socializuotis. Dainoje The Grey ypač pabrėžta herojaus egzistencijos pilkuma, jo kova su baimėmis, jo įsisąmonijimas, jog yras bejėgis ką nors pakeisti, jog niekam nerūpi, ar jis su tuo susitvarko. Iš čia gimsta pyktis visuomenei ir noras gauti "momentinį pasitenkinimą" bet kokių būdu. Žūdyk silpnesnį, kariauk savo karą - manau reikėtų suprasti, kaip individo desperaciją, žiauriausiais metodais pademonstruojant savo nepasitenkinimą. Po kelių albumo perklausų buvo mano nr. 1. Dabar nebežiau - titulinė kompozicija labai arti, kad persvertų lėkštę. Bet kokiu atveju- 10.
Man šis albumas iš esmės yra 1+2*0,5. Turiu omeny, jog yra viena daina, kurią labai vertinu ir dvi pusėtinai mėgstamos dainos, o dėl kitko albume galvos labai nesuku. Nors albumas tikrai sudaro vientisesnio, solidesnio darbo įspūdį nei prieš tai ėjęs Sonder, kuris turėjo nuostabių ir labai neįdomių momentų, bet aš War of Being klausiau ir rugsėjį, kai šis albumas išėjo, klausiau kelis kartus ir dabar, gruodžio pabaigoje, bet man nepavyko užsikabinti už daugiau nei trijų dainų, kurios man į ausį krito nuo pat pirmos albumo perklausos O tos trys dainos yra pirmosios trys dainos albume. Natural Disaster yra be konkurencijos mano favoritas albume – skamba sunkiausiai, ekspresyviausiai, gerai suderinti sunkesni ir rifingesni momentai su bendra dainos atmosfera ir melodija. Nuostabi tranzicija iš Natural Disaster į Echoes ir Echoes dainoje man įžanga labiausiai patinka, nors pati daina dar išlaikanti dėmesį, taip pat prie kiek sunkesnių numerių albume, nors manau, kad pabaiga per ilga ir per ištęsta. The Grey man muzikaliai panaši į Natural Disaster, bet kažkaip jau nebesukuria tokio maksimalaus efekto. Atrodo, kad visus efektyviausius šaudmenis grupė jau iššaudė ir nieko naujo bei netikėto albume nebepateikia. Nors likusios šešios dainos irgi įdomios, galime vertinti Sirens ir Tender melodingumą, War of Being daugiaplaniškumą ir pan., tačiau man tai tiesiog vidutiniškos djent'iško progmetalio dainos. Tai ir albumas toks – su nebloga pradžia, bet imant bendrai, tai gan saugus, vidutiniškas darbas, nusipelnęs tipiško mano 8-eto.
Temų apie TesseracT dar nėra — pradėk pirmą!
TesseracT recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
























