Naujienos
Apie They Might Be Giants
They Might Be Giants - tai alternatyvaus roko duetas iš Bruklino, kurio muzika išsiskiria keistomis temomis, gudriu žodžių žaismu ir netradicine instrumentine sudėtimi. John Flansburgh ir John… Linnell 1982 metais pradėjo kurti muziką, kur akordeonas ir saksofonas sutiko gitarą ir būgnų mašiną, o jų dainos pasakojo apie dalykus, apie kuriuos kiti roko atlikėjai net nepagalvodavo rašyti. Duo pradžioje koncertavo tik dviese, palydint garso įrašams ar būgnų mašinai, o nuo 1992-ųjų išaugo iki pilno grupės formato su ritmo sekcija ir pučiamųjų ansambliu. Būtent ši neįprasta pradžia - kai indie rokas dar neturėjo savo vardo ir niekas nežinojo, kaip turėtų skambėti "alternatyva" - padarė juos tokius išskirtinius. Jų 1983 metais pradėta paslauga "Dial-A-Song", kai žmonės galėjo paskambinti į atsakiklį ir išgirsti naują dainą, tapo legendiniu eksperimentu, parodžiusiu, kaip muzika gali pasiekti klausytojus net ir be radijo ar įrašų kompanijų palaikymo. Debiutinis albumas "They Might Be Giants" (1986) iškart tapo koledžų radijų hitu, o vaizdo klipas "Don't Let's Start" užkariavo MTV. Trečiasis albumas "Flood" (1990) pasiekė platininį statusą ir įtvirtino grupę kaip vieną ryškiausių alternatyvaus roko atstovų - su dainomis "Birdhouse in Your Soul" ir "Istanbul (Not Constantinople)" jie įrodė, kad catchiness ir keistenybė puikiai sugyvena. Jų muzika visada balansuoja ant ironiško proto ir nuoširdaus muzikalumo ribos, kur dainos apie sraigę ant kelio ar apie tai, kodėl saulė šviet, skamba taip įtikinamai, kad užkabina net skeptikus. Būtent šis absurdo ir melodingumo derinys atvėrė duris į kitus kūrybinius laukus. They Might Be Giants tapo viena nedaugelio alternatyvaus roko grupių, kurios sėkmingai perėjo į vaikų muziką, išleisdamos edukacinius albumus "Here Come the ABCs", "Here Come the 123s" ir "Here Comes Science" - visi sertifikuoti aukso diskais. Jie laimėjo du Grammy apdovanojimus: vieną už serialo "Malcolm in the Middle" titrinę dainą "Boss of Me", kitą už vaikišką albumą. Taip pat buvo nominuoti Tony apdovanojimui už indėlį į "SpongeBob SquarePants" miuziklą Brodvėjuje. Per keturis dešimtmečius They Might Be Giants išleido 24 studijinius albumus ir niekada neišdavė savo esmės - jų muzika liko protinga, žaisminга ir sąmoningai keista, nesvarbu, ar tai būtų dainos suaugusiems, ar mokomiesi kūriniai vaikams. Jie įrodė, kad galima būti ekscentrikais, intelektualais ir pristupniais vienu metu, kad roko grupė gali naudoti akordeoną ir tai nebus blogai, kad žodžių meistriškumas ir melodijų rafinuotumas nesusijęs su pretencinumu. They Might Be Giants palikimas alternatyvaus roko istorijoje yra ypatingas - jie parodė, kad indie scena gali būti protinga ir linksma, kad muzika gali mokyti ir linksminti neprarasdama meniškumo. Jų įtaka jaučiama tose grupėse, kurios nesivaržo būti keistos ir protingos vienu metu, kurios nesislepia už rimtumo fasado ir supranta, kad geriausia muzika dažnai gimsta ten, kur eksperimentas sutinka meistriškumą.



































