Radiohead

Naujienos

Apie Radiohead

„Radiohead“ buvo viena iš keleto alternatyviųjų grupių, itin traukusių dėmesį grandioziniu koncertinių arenų roku, būdingu ankstesniesiems „U2“ albumams. Tačiau galiausiai grupė išmoko tam tikros… kultūros, padėjusios jiems papasakoti kankinančias, iškrypusias baimės, nerimo ir susvetimėjimo istorijas. Skausmingiems vokalisto Thom‘o Yorke‘o dainų tekstams gyvybės įkvėpė trijų virtuoziškų grupės gitaristų ataka, paremta patirtimi pasisemta iš „My Bloody Valentine“, „Pink Floyd“, o taip pat „R.E.M.“ bei „Pixies“. Prireikė kiek laiko, kol „Radiohead“ suformavo unikalų savo grupės skambesį. Debiutinis jų 1993-iųjų metų albumas „Pablo Honey“ tik parodė jų potencialą, nors viena ir dainų, „Creep“, netikėtai tapo pasauliniu hitu – nerimo apimtas dainos tekstas padarė šį kūrinį alternatyviojo roko himnu. Daugelis apžvalgininkų „Radiohead“ lipdė vieno hito stebuklo etiketę, tačiau antrasis grupės albumas. „The Bends“, vos pasirodęs 1995-aisiais Didžiojoje Britanijoje sulaukė puikių vertinimų ir stabilizavo jau kur kas didesnę gerbėjų auditoriją. Rokeriai pademonstravo nelauktą išliekančią jėga, o taip pat augusios ambicijos padėjo jiems sukurti sekantį „Radiohead“ albumą „OK Computer“ – progresyvus, elektroniškai skambėjęs muzikos šedevras tapo vienu geriausiai vertinamų 10-ojo dešimtmečio albumų. Thom‘as Yorke‘as (vokalas, gitara), Ed‘as O'Brien‘as (gitara, vokalas), Jonny Greenwood‘as (gitara), Colin‘as Greenwood‘as (bosinė gitara) ir Phil‘as Selway (būgnai) sukūrė „Radiohead“ dar būdami studentais Oksfordo universitete 1988-aisiais metais. Iš pradžių jie vadinosi „On a Friday“ ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjo kur kas aktyviai siekti sėkmės muzikinėje veikloje – 1992-aisiais pasirodė debiutinis nepilnas jų albumas „Drill EP“. Netrukus po to grupė pasirašė leidybinę sutartį su „EMI/Capitol“ įrašų kompanija ir išleido singlą „Creep“ – kažką tarp „R.E.M.“ ir „Nirvana“, tačiau kartu ir kažką savito. „Creep“ tapo nemažu hitu, o sekantys du grupės singlai, „Anyone Can Play Guitar“ ir „Pop Is Dead“, sekė pirmojo pavyzdžiu, nors britų spauda ir ignoravo grupę. „Pablo Honey“, debiutinis „Radiohead“ albumas, buvo išleistas 1993-iųjų metų pavasarį ir sulaukė prieštaringų apžvalgininkų vertinimų. Kai grupė pradėjo albumą populiarinusias gastroles po Europą, netikėtai daina „Creep“ tapo didžiuliu hitu Amerikoje, sulaukusiu daug eterio laiko moderniojo roko radijo stotyse bei „MTV“. Atsižvelgdami į singlo sėkmę, „Radiohead“ pratęsė savo gastroles jau Amerikoje, kur apšildydavo grupes „Belly“ ir „Tears for Fears“. Visa tai padėjo albumui „Pablo Honey“ tapti auksiniu, o 1993-iųjų metų pabaigoje singlas „Creep“ buvo perleistas Didžiojoje Britanijoje. Šįkart kūrinys pakilo į Top dešimtuką, o sekančią vasarą grupė praleido koncertuodama visame pasaulyje. Nors „Creep“ padarė „Radiohead“ sėkminga debiutante, tai visgi privedė prie to, kad daugelis kritikų vadino juos vieno hito stebuklu. Supratę, kad taip galvojama, grupės nariai užsidarė studijoje su prodiuseriu John‘u Leckie ir pradėjo įrašinėti antrąjį savo studijinį darbą „The Bends“. Po jo išleidimo 1995-ųjų pavasarį, „The Bends“ buvo pasveikintas entuziastiškų apžvalgų, iš kurių beveik visos labiausiai pabrėžė ir vertino jau gilesnį, labiau subrendusį grupės stilių. Visgi, pozityvus įvertinimai nepadėjo parduoti įrašų, mat „Radiohead“ vasarą nepavyko prasimušti į Didžiosios Britanijos bei Amerikosradijo stočių eterį, rokerių naująjį albumą ignoravo ir „ MTV“. Grupė tęsė savo koncertavimą – šįkart jie apšildė prestižines „R.E.M.“ gastroles „Monster“. Metų pabaigoje „The Bends“ pradėjo sulaukti didesnio dėmesio – už tai dėkoti reiktų ne tik nuolatiniam koncertavimui, tačiau ir atšiauriam, pritrenkiančiam dainos „Just“ vaizdo klipui. Metų pabaigoje „Radiohead“ albumas pateko į daugelį geriausių Didžiosios Britanijos albumų sąrašų, o 1996-ųjų pradžioje, kai buvo perleistas, vėl užkopė iki britų Top 10-uko. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis tapo auksiniu, ko didžiausias nuopelnas turbūt buvo kūrinio „Fake Plastic Trees“ vaizdo klipas. Pirmąją 1996-ųjų metų dalį „Radiohead“ ir toliau koncertavo kol galiausiai, tų metų rudenį, vėl pradėjo darbuotis studijoje prie trečiojo savo albumo „OK Computer“, pasirodžiusio 1997-ųjų vasarą. Ištikimiausi grupės gerbėjai ir daugybė entuziastiškų kritikų palaikė ir iškart puikiai įvertino naujojo albumo privalumus – nesuvaržyto progresyviojo roko, po-punk nerimastingumo, klaikių elektroninių struktūrų ir pasitikinčio savimi dainų tekstų rašymo mišinį. Kol albumas meistriškai svyravo tarp roko klasiškumo ir futurizmo, jis sulaukė praktiškai vienbalsio kritikų palaikymo, garantavusio sėkmę ateičiai – paskutiniuosius du dešimtmečio metus grupė buvo tiesiog dievinama, nors pardavimai to galbūt ir neparodė – „OK Computer“ vis nesugebėjo peržengti ‚auksinio‘ ribos. Lūkesčiai iš ketvirtojo „Radiohead“ albumo buvo stratosferiški, kurie dar padidino spaudimą grupei, kurios nariai jau ir taip buvo tapę tobulumo siekiančiais muzikantais. Tikriausiai tai ir privedė prie keleto kliuvinių, kuriant naująjį albumą. Didžiausia bėda tapo tai, kad dėl ilgo laukimo nebuvo išvengta dainų nutekėjimo ir visi, kas norėjo bei turėjo galimybę, galėjo išgirsti naujausius „Radiohead“ kūrinius internete, MP3 formatu. Jau iš tų įrašų tapo aišku, kad naujosios rokerių dainos budingo elektroniškumo turėjo minimaliai. Pavadintas „Kid A“, albumas galiausiai buvo išleistas 2000-ųjų spalį ir nustebino daugelį apžvalgininkų, debiutuodamas Jungtinių Amerikos Valstijų albumų topo viršūnėje. Grupė kažkodėl neskubėjo leisti singlų ar rengti specialių koncertinių gastrolių, o iš kritikų sulaukė prieštaringų vertinimų – neva grupė kuria radijui neartimą muziką – bet kokiu atveju, albumas išliko favoritu tarp gerbėjų. 2001-ųjų birželį „Radiohead“ kiek netikėtai greitai išleido albumą, pavadintą „Amnesiac“, kuriame buvo galima rasti tai, kas buvo įrašyta, tačiau neišleista kuriant albumą „Kid A“. Nepaisant visų neigiamų apie albumą pasklidusių kalbų, “Amnesiac“ debiutavo pirmoje vietoje Didžiojoje Britanijoje, o Amerikoje liko antri, į priekį praleidę tuo metu itin populiariais buvusius „Staind“ (per pirmąją savaitę albumo „Kid A“ buvo parduota 25 000 kopijų). Iš albumo „Amnesiac“ singlais buvo pasirinktos dainos „Pyramid Song“ ir „Knives Out“ po kurių pasirodymo „Radiohead“ išvyko į pasaulines gastroles. Kol buvo planuojama dainą „I Might Be Wrong“ išleisti trečiuoju singlu, idėja išsiplėtojo į ‚gyvą‘ mini albumą, kuris ir pasirodė 2001-ųjų lapkritį. Tai tapo trečiuoju jų įrašu per 13 mėnesių, o albume buvo galima rasti dainas, atrinktas skirtingų pasirodymų Europoje metu. Taip pat gerbėjai diske galėjo rasti ir niekada iki tol neišleistą kūrinį „True Love Waits“.

Muzika

Bendruomenė

elpmistsuj

Pati geriausia grupė iš visų!!! Tik gaila, kad visai neseniai atradau Radiohead... Tačiau dabar klausausi Jų be perstojo, ištisus mėnesius ir nė kiek neatsibodo, o tik dar labiau patinka!.. Esu tikra Jų fanė, nors pati nemėgstu tokių "fanų" :D.. Kai taip rašau, tai atrodo, kad tai laikina, bet aš nemanau, nes Radiohead iš dalies labai mane pakeitė... Jų muzikoj tikrai yra kažkas, kas "paveikia"... Radiohead tikrai kuria labai įdomią, neeilinę, keistą, verčiančią susimąstyti muziką! Tačiau ne visi gali Ją suprasti, todėl daugeliui nepatinka Radiohead kūryba... Dabar pasaulis pripildytas "negyvu šlamštu", aplink groja vien tik bejausmis popsas, klipuose raitosi nuogos bobos ir visus taško kažkokie "būmčikai"... Todėl labai sunku rasti tikrą ir gerą muziką, ir tokių, kaip Radiohead, reikia labai gerai paieškoti... Aišku, visi skirtingai supranta muziką. Na aš nesakau, kad apart Radiohead daugiau nieko neklausau, tikrai klausau. Domiuosi daugeliu grupių, labai mėgstu praeito amžiau kūryba, patinka klasika, instrumentalai ir t.t. :) Nenoriu čia labai plėstis, nes daug gero galėčiau dar prirašyti apie Radiohead :) Tikrai labai džiaugiuosi, kad atradau tokią grupę!!! Laukiu, kada jie atvažiuos į Lietuvą, nes tada išsipildys mano svajonė!!! :)

be_inis

Radiohead'ai niekada gyvai nenuvils, sprendziu is savu ispudziu ir kitu atsiliepimu. Todel ju turai didziuliai ir laukiami. Ir tikrai jie to yra verti. Vizuoliai jie visada bando vis kitokiu konceptu pasirodyti, ir kokia sviezia ideja istraukia. Ir groja sie anglai ilgus setus, publikai tai malonumas, o bunant eksperimentiniam bandui, kuo Radiohead ir yra, galimybes parodyti kanors naujo yra pacios geriausios. Ir as is dalies sutinku kad Radiohead yra savotiski, bet kitokie siu laiku Pink Floyd.

stopwar

Mantenas,kai tavo mėgstamiausia daina "just dance",tai suprantama,kad radiohead tau nepatiks😄.Į kelintą klasę eisi? šeštą? 😘 Aš mačiau juos užvakar Lenkijoje.Nerealiausios 2 mano gyvenimo valandos.Tokia energija,ritmas,šviesos...ech,net neįmanoma nupasakoti. Jų muziką reikia suprasti,į ją įsijausti.Man jie kaip šių laikų Pink Floyd.Tik įsigilinęs į kiekvieną garsą ir kiekvieną žodį,suprasi,kaip viskas ten nuostabu😃

Dilgele

Jau yra susipažinusių su naujuoju „In Rainbows“? Perklausiau ir.. hm.. pernelyg nesudomino. Po pirmojo perklausymo laukiau kažkokio kitokio įspūdžio. Na, bet atrodo, kad albumas iš tų, kuriuos reikia klausyt ne kartą. O Radiohead'ų iš esmės klausaus senosios kūrybos (t.y. iki „OK Computer“) - toji tikrai patinka.

Silentist

Dabar po Amsterdamo turiu ir Londono šiųmetinį koncertą: https://www.megaupload.com/?d=N95QK122 Dainų pavadinimai. 1 Intro 2 Karma Police 3 There There 4 Arpeggi 5 Fake Plastic Trees 6 Bodysnatchers 7 Pyramid Song 8 How To Disappear Completely 9 No Surprises 10 Cymbal Rush 11 I Might Be Wrong 12 Street Spirit 13 Gagging Order 14 Paranoid Android

Panaši muzika