
Naujienos
Apie U2
Uolaus teisingumo ir po-punk eksperimentiškumo kombinacija – tai padėjo „U2“ tapti viena iš populiariausių 9-ojo dešimtmečio rokenrolo grupių. Tiek pat žinomi dėl savo viską šluojančios muzikos, kiek… ir dėl savo grandiozinių pareiškimų politikos bei religijos klausimais, „U2“ išliko vienais pagrindinių rokenrolo muzikos kovotojų per sintezuotą pop muzikos bei metalo erą. Grupės narys The Edge sukūrė grupės ženklu vadinamą viską šluojantį, sunkų, skardų, tačiau kartu nuostabų gitarų skambesį. Nors The Edge stilius nebuvo kažko naujo atradimas, tačiau kartu su ritmo sekcija, kurioje – Adam‘as Clayton‘as ir Larry Mullen‘as, jaunesnysis – dainas paversdavo vežančiu sunkiuoju roku, suteikiančiu grupei jėgos, stiprybės, skirtos būtent roko ištroškusioms arenoms. Negalima nepaminėti ir pagrindinio grupės vokalisto Bono, kurio gestų sugebėjimai, skirtingai nuo daugelio atlikėjų, labiau tinka ne mažiems klubams, o didžiosiose arenose. Joks atsitiktinumas, kad geriausiai „U2“ karjeros pradžią apibrėžė tas kartas, kai dainuodamas dainą „Sunday Bloody Sunday“ Bono laikė iškėlęs baltą vėliavą – vargu ar buvo dar viena grupė, taip giliai tikinti, kad būtent roko muzika turi didžiausią potencialą kelti revoliucijai, ir vargu ar kuri kita grupė taip mažai gilinosi į tai, kad gali pasirodyti kvailai, siekdama savo tikslo. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grupė per gana trumpą laiką pritraukė nemažą savo pasekėjų būrį – tai lėmė nuolatinės gastrolės bei gerai vertinami įrašai. Iki 1987-ųjų „U2“ gerbėjų ratas išaugo tiek, kad albumas „The Joshua Tree“ leistų jiems pereiti į pasaulinio lygio žvaigždžių lygį. Skirtingai nei daugelis jų amžininkų, grupės nariai sugebėjo išlaikyti savo populiarumą ir per kitą dešimtmetį – tai jie padarė iš naujo atrasdami save, kaip postmodernistinį savimi pasitikinti, šokių muzikos paveiktą pop-roko grupę. Jų muziką buvo galima apibūdinti kaip mišinį tarp 8-ojo dešimtmečio pabaigos D. Bowie kūrybos bei 10-ojo dešimtmečio elektroninių šokių bei techno garsų. Atlikdami tokį sėkmingą perėjimą, jie įtvirtino savo statusą, kaip vienos iš populiariausių grupių roko muzikos istorijoje. Dėl išskirtinio savo gitarų skambesio, „U2“ muzika buvo nepaneigiamai priskirta po-punk klasifikacijai, todėl gana ironiška, kad grupė susikūrė 1976-aisiais metais, dar iki tol, kol punk stilius pasiekė jų gimtąjį Dubliną, Airijos sostinę. Larry Mullen‘as, jaunesnysis (gimęs 1961-ųjų spalio 31-ąją; būgnininkas) vidurinės mokyklos skelbimų lentoje išspausdino žinutę, kurioje kvietė kitus muzikantus prisijungti kuriant grupę. Bono (tikrasis vardas – Paul‘as Hewson‘as, gimęs 1960-ųjų gegužės 10-ąją; vokalas, gitara), The Edge (tikrasis vardas – David‘as Evans‘as, gimęs 1961-ųjų rugpjūčio 8-ąją; gitara, klavišiniai, vokalas), Adam‘as Clayton‘as (gimęs 1960-ųjų kovo 13-ąją; bosistas) ir Dick‘as Evans‘as atsakė į šį skelbimą – susikūrė kolektyvas, pasivadinęs „The Feedback“ ir grojęs „The Beatles“ bei „The Rolling Stones“ koverius. 1977-aisiais grupė pakeitė savo pavadinimą į „The Hype“. Netrukus po to, Dick‘as Evans‘as paliko grupę ir įkūrė kitą kolektyvą „The Virgin Prunes“. Po jo pasitraukimo grupės nariai nutarė vėl pakeisti pavadinimą ir šįkart tai jau buvo dabar visame pasaulyje žinomas vardas – „U2“. Pirmasis didelis lūžis „U2“ veikloje įvyko 1978-aisiais, kai jie laimėjo „Guinness“ remiamą talentų konkursą – tuo metu grupės nariai kaip tik baiginėjo vidurinę mokyklą. Tų metų pabaigoje grupės „The Stranglers“ vadybininkas Paul‘as McGuinness‘as pastebėjo šią jauną grupę ir pasiūlė jiems vadovauti. Net turėdami užnugaryje stiprų vadybininką, grupės vaikinai sunkiai skynėsi kelią į elitą – jie susikirto „CBS Records“ rengtoje atrankoje tų metų pabaigoje. 1979-ųjų rudenį „U2“ išleido savo nepilną debiutinį albumą „U2 Three“. Šis diskas pasirodė tik Airijoje ir pasiekė šios šalies topų viršūnes. Greitai po to, jie pradėjo koncertuoti Anglijoje, tačiau nesugebėjo patraukti didesnio susidomėjimo. „U2“ užsidirbo dar vieną topų hitą numeris vienas, kai 1980-ųjų pradžioje išleido dainą „Another Day“ – būtent tada leidybinė kompanija „Island Records“ pasiūlė jiems kontraktą. Jau tais pačiais metais, tik kiek vėliau, pasirodė grupės debiutinis albumas „Boy“. Diską prodiusavo Steve‘as Lillywhite‘as ir įrašas, pasižymėjęs galingu, atmosferiniu, tačiau aštriu skambesiu, daugeliui pasirodė daug įdomesnis nei kiti tuometiniai po-punk stiliaus atlikėjai – dar vieną pliusą grupė įsirašė už savo krikščionybės palaikymą, mat tik vienintelis narys, Clayton‘as nepraktikavo šios religijos. Nuolat koncertuodami įvairiose vietose, įskaitant apšildančius pasirodymus prieš „Talking Heads“ koncertus bei šlapių marškinėlių konkursus, „U2“ 1981-aisiais sugebėjo užkelti savo debiutinį albumą „Boy“ ir iki Amerikos Top 70-uko. Diskas „October“, taip pat prodiusuotas Lillywhite‘o, sekė tų metų rudenį ir tapo jų „prasimušimo“ Didžiojoje Britanijoje albumu – kūrinys pasiekė 11-ąją topų vietą. 1983-iųjų pradžioje iš albumo „Boy“ paimtas kūrinys „I Will Follow“ bei „October“ buvusi daina „Gloria“ sulaukė didelio „MTV“ dėmesio – dažnai groti darbai bei grupės koncertavimas leido „U2“ susikurti tikrą gerbėjų armiją ir už Atlanto. 1983-ųjų pavasarį pasirodęs ir vėlgi Lillywhite‘ prodiusuotas albumas „War“ tapo tikru lūžiu „U2“ karjeroje – jis pakilo į Didžiosios Britanijos topo viršūnę bei leido airiams pradėti koncertuoti didžiausiose JAV koncertinėse arenose – Amerikoje albumas pasiekė solidžią 12-ą vietą. „War“ turėjo daug stipresnę politinę žinutę nei jo pirmtakai – tuo galėjo įsitikinti visi, kas per Didžiosios Britanijos, koledžų radijas bei „MTV“ girdėjo „U2“ hitus „Sunday Bloody Sunday“ bei „New Year's Day“. Per reklamines gastroles grupė nufilmavo savo pasirodymą Kolorado „Red Rocks“ amfiteatre ir išleido šį šou kaip nepilną albumą, pavadintą „Under a Blood Red Sky“. Šis diskas užkopė iki antros Didžiosios Britanijos topo vietos ir tapo sėkmingiausiu „gyvu“ įrašų šios šalies istorijoje. „U2“ jau galėjo vadintis viena iš populiariausių pasaulio grupių, o jų politinio teisingumo idėjas greitai pradėjo kartoti ir kitos grupės – taip gimė labdaringi projektai „Band Aid“ bei „Live Aid“, įvykę atitinkamai 1984-aisiais ir 1985-aisiais metais. Kurdami po „War“ seksiantį darbą „U2“ užsidarė studijoje su prodiuseriais Brian‘u Eno ir Daniel‘iu Lanois‘u, kurie padėjo į naująjį albumą įnešti eksperimentinio, mistinio skambesio. Pasirodęs 1984-ųjų metų rudenį, diskas „The Unforgettable Fire“ pakartojo albumo „War“ pasiekimus topuose – jis užkopė iki pirmos Didžiosios Britanijos topo vietos, o JAV vėl pasiekė 12-ą poziciją. Albume taip pat buvo galima rasti pirmą grupės JAV Top 40-uko hitą – juo tapo Martinui Liuteriui Kingui skirta daina „(Pride) In the Name of Love“. „U2“ albumą reklamavo atlikdami sėkmingas tarptautines gastroles, kurių įspūdingiausiu momentu neabejotinai tapo šou, atliktas „Live Aid“ metu. Po gastrolių, 1985-aisiais, grupė išleido nepilną „gyvą“ albumą „Wide Awake In America“. Nors „U2“ jau buvo viena iš sėkmingiausių 9-ojo dešimtmečio roko grupių, tikromis superžvaigždėmis jie negalėjo vadintis iki 1987-ųjų pavasario, kai pasirodė albumas „The Joshua Tree“. Pasveikintas puikių kritikų apžvalgų, daugumoje iš kurių diskas buvo vadinamas tikru šedevru, „The Joshua Tree“ tapo pirmuoju grupės hitu numeris vienas Amerikoje ir trečiuoju iš eilės darbu, debiutavusiu ant aukščiausio Didžiosios Britanijos topo laiptelio. Anglijoje jis tapo rekordininku – platininio statusą jis pasiekė vos per 28 valandas. Savyje talpinęs tokius JAV hitus numeris vienas, kaip „With or Without You“ bei „I Still Haven't Found What I'm Looking For“, albumas „The Joshua Tree“ ir jį reklamavusios koncertinės gastrolės 1987-aisiais atnešė grupei milžinišką sėkmę – tą vainikavo pasirodymai ant prestižinių muzikinių leidinių, tokių, kaip „Time“, viršelių. „U2“ nutarė nufilmuoti savo gastroles po Ameriką ir tuo pat metu įrašinėti savo naują muziką. Projektas išsivystė į filmą „Rattle & Hum“, paremtą ir dvigubu garso takelio alb
Muzika
Naujoji banga
Po pertraukos grįžimas su „Songs of Experience" (2017) ir „Songs of Surrender" (2023) — perįrašyti klasikiniai hitai nauju kampu. Intymesnis, reflektyvesnis skambesys.
Stadioninio roko viršūnė
Albumai „No Line on the Horizon" (2009) ir „Songs of Innocence" (2014) įtvirtino grupės kaip didžiausio koncertinio akto statusą. „360° Tour" tapo pelningiausiu turu istorijoje.
Grįžimas prie šaknų
„All That You Can't Leave Behind" (2000) ir „How to Dismantle an Atomic Bomb" (2004) žymėjo sugrįžimą prie klasikinio U2 sound'o. Hitai „Beautiful Day", „Vertigo" atnešė daugybę Grammy apdovanojimų.
Elektroniniai eksperimentai
Radikalus posūkis su „Achtung Baby" (1991), „Zooropa" (1993) ir „Pop" (1997). Elektronika, ironiška estetika, industrial įtakos ir hitai „One", „Mysterious Ways", „Discotheque".
Šuolis į viršūnę
„The Joshua Tree" (1987) ir „Rattle and Hum" (1988) išvedė grupę į superžvaigždžių lygą. Klasikiniai hitai „With or Without You", „Where the Streets Have No Name", „I Still Haven't Found What I'm Looking For".
Post-punk pradžia
Debiutas „Boy" (1980), „War" (1983) su hitu „Sunday Bloody Sunday" ir proveržis „The Unforgettable Fire" (1984). Atmosferinis post-punk rokas su Bono aistringu vokalu ir The Edge skambančiomis gitaromis.
Kiti įrašai
Nuotraukos
6Bendruomenė
Stuck on the moment, City of Blinding Lights, Walk On, Sometimes you can`t make it on your own ( How to dismantle an atomic bomb), Windows in the skies, NO LINE IN THE HORIZONT albumas.
Daaaaug jų nerealių dainų yra, kaip pvz: "Beautiful Day", "Hawkmoon 269", "City of Blinding Lights", "Walk On", "Where the streets have no name", "Out of Control", "With or without you", "All I want is you", "Window in the skies", "Bad".... tikrai iš savo mėgstamiausios grupės negaliu išrinkt tik vienos geriausios dainos. Pagal nuotaiką priklauso. Dabar tai labai ant "Out of Control" užstrigusi.
Sunkoka ką nors išskirti, bet gal būtų šios: Beautiful Day Stay (Far Away, So Close) kažkodėl nieks neminėjo Where The streets Have No Name - galiu klausyt visu garsu... I Still Have't Foun What I'm Looking For Ir, aišku, One ir With Or Without You.
U2 superine grupe. Viena ish 3 paciu megstamiausiu ir diewinamu. Ja pemegau nuo VERTIGO ir iki shiol ji dar yra pati megstamiausia daina ne tik U2, bet ir apskritai, nors dauguma dainu yra superinishkos...ONE, Hold Me, thrill me, kiss me, kill me, ELEVATION, Beautful day, City of blinding light, All because of you, with or without you, Walk on, Stuck in a moment ir t.t
Nesu U2 fanas, bet jie kuria tikrai gera ir kokybiska muzika, nors paskutinis albumas man nebuvo joks sedevras palygint su senais, tapati vertigo kaip bebutu keista gana greit pabodo, nors kaip singlas buvo gana stiprus. O labiausiai patinkancios tai hm... With or without you, Beautiful Day, Stuck in a Moment You Can't Get Out Of ir Elevation.



























































