The Rolling Stones

The Rolling Stones

Naujienos

Apie The Rolling Stones

The Rolling Stones - tai ne tiesiog roko grupė, o institucija, apibrėžusi šiuolaikinio roko muzikos skambesį ir požiūrį. Šešis dešimtmetus scenoje esanti britų komanda išlieka vienu ryškiausių… pavyzdžių, kaip gali skambėti žiaurus, ritmu paremtas rokas, nepaklūstantis madingoms tendencijoms. Grupės muzikinis pagrindas - bliuzas ir ankstyvasis rock and roll, tačiau būtent The Rolling Stones transformavo šias tradicijas į aštresnį, gatvišką skambesį. Skirtingai nei jų amžininkai The Beatles, The Rolling Stones niekada nesistengė atrodyti mandagūs ar patogūs plačiajai publikai. Mick Jagger ir Keith Richards sukurtas kūrybinis tandemas tapo vienu produktyviausių roko istorijoje, o jų dainos apjungė bliuzo melancholiją su jaunatviška maištinga energija. Grupės įtaka pasaulinei muzikai yra neįkainojama. 1960-ųjų viduryje jie buvo Britų invazijos į JAV avangarde, o tokios dainos kaip "(I Can't Get No) Satisfaction", "Paint It Black" ir "Jumpin' Jack Flash" tapo ne tik hitais, bet ir kulturiniais manifestais. Albumas Aftermath laikomas lūžio tašku - tai buvo pirmasis jų darbas, sudarytas išskirtinai iš originalių kompozicijų, įrodęs, kad The Rolling Stones gali būti ne tik interpretatoriai, bet ir savarankiški kūrėjai. Jų kūrybinė evoliucija atsispindi albumuose. Eksperimentavimas su psichodeliniu roku Their Satanic Majesties Request netrukus užleido vietą grįžimui prie šaknų - Beggars Banquet ir Let It Bleed demonstravo brandesnį, tamsesnį skambesį. "Sympathy for the Devil" ir "Gimme Shelter" tapo klasika, perteikiančia vėlyvųjų 1960-ųjų nerimo dvasią. 1970-ieji atnešė komercinio triumfo viršūnę - Sticky Fingers su "Brown Sugar" ir "Wild Horses", bei Exile on Main St., daugelio kritikų laikomą geriausiu grupės albumu apskritai. The Rolling Stones sugebėjo išlikti aktualūs ir vėlesniais dešimtmečiais. Some Girls įrodė, kad jie gali prisitaikyti prie punk ir disco erų neprarasdami savo tapatybės, o Tattoo You su "Start Me Up" patvirtino komercinio atraktyvumo išlikimą. Jų koncertinė veikla tapo etalonu - masiniai stadionų turai tapo milžinišku verslu, o grupė ne kartą pagriaudavo pajamų iš koncertų rekordus. Jie įrodė, kad roko muzika gali būti ir rimtas menas, ir įspūdingas šou. Grupės sudėtis keitėsi - Brian Jones, Mick Taylor, Bill Wyman ir Charlie Watts ėjo ir atėjo nauji muzikantai, bet Jagger-Richards branduolys išliko nepajudinamas. Ši pastovumo ir kaitos pusiausvyra leido The Rolling Stones išvengti stagnacijos. Jie sukūrė savo įrašų kompaniją Rolling Stones Records su ikoninių lūpų ir liežuvio logotipu, tapusiu vienu atpažįstamiausių muzikos pasaulyje. The Rolling Stones reikšmė nesibaigia pardavimų skaičiais ar apdovanojimais, nors jų yra daugybė - per 250 milijonų parduotų albumų, "Grammy" apdovanojimai, vietos Rokenrolo šlovės muziejuje. Jie apibrėžė, kaip turi atrodyti ir skambėti roko grupė - nepriklausomai, pavojingai, autentiškai. Jų palikimas - tai kelias kartoms atlikėjų, supratusių, kad rokas nėra tik muzika, bet požiūris ir gyvenimo būdas.

Muzika

Gyva legenda

2016–dabar

Studijinių albumų sugrįžimas po ilgos pertraukos su „Blue & Lonesome" (2016) — grynojo bliuzo albumu, ir „Hackney Diamonds" (2023) — pirmuoju originalios medžiagos albumu per 18 metų. Tęsiami didžiuliai pasauliniai turai.

Koncertiniai gigantai

1989–2015

Era be studijinių šedevrų, bet su masiniais turais „Steel Wheels", „Voodoo Lounge", „Bridges to Babylon", „A Bigger Bang". Albumai „Voodoo Lounge" (1994) ir „A Bigger Bang" (2005) sulaukė komercinio pasisekimo.

Komercinė krizė

1980–1988

Bandymai prisitaikyti prie naujų stilių albumuose „Emotional Rescue" (1980), „Tattoo You" (1981) su hitu „Start Me Up", „Undercover" (1983) ir „Dirty Work" (1986). Neryškus muzikinis identitetas tarp disko, new wave ir hard rock.

Aukso amžius

1968–1979

Klasikinių albumų era: „Beggars Banquet" (1968), „Let It Bleed" (1969), „Sticky Fingers" (1971), „Exile on Main St." (1972), „Some Girls" (1978). Hitai „Sympathy for the Devil", „Gimme Shelter", „Brown Sugar", „Miss You". Roko istorijos viršūnė.

Britų invazija

1962–1967

R&B ir bliuzo įtakos pradžia su albumais „The Rolling Stones" (1964), „Out of Our Heads" (1965), „Aftermath" (1966). Hitai „(I Can't Get No) Satisfaction", „Paint It Black", „Ruby Tuesday". Psichodeliniai eksperimentai „Their Satanic Majesties Request" (1967).

Nuotraukos

5

Bendruomenė

Grace

Knygą jau turiu, bus ką skaityti tarpušvenčiu. Labai laiku gavau dovanų knygyno čekį. Tai jau abejonių nekilo , ką pirkti. Labai stora ir smulkiu šriftu parašyta knyga, bus daaaug skaitymo. Ne į temą, bet dar norėčiau paskaityti Aerosmitų Tylerio biografiją. Gyrė, kad įdomi. Gaila, nėra išversta į lietuvių kalbą.

Dovydas150

Keista kai grupe the roling stones dainuoja tokias skirtingas dainas, pavyzdziui kaip angie ir i can get no sacisfiction, bet siaip ju klausyti faina, noreciau, kad Lietuvoje jie surengtu kelis koncertus didziausiuose musu miestuose A   ...No Music No LiFe... Angie ngie

Alvydas1

Įdomus sutapimas: įvedi google paieškon "Rolling Stone Introduction" ir du pirmieji Youtube video kaip tik eina  huligan1 minėta seka. Bėda ta, kad "Introduction" ir yra koncerto Rio prisistatymas, tai jokia daina. Vienas variantas - gal tai garsiosios "Sympathy for the devil" pirmoji eilutė - "  Please allow me to  introduce  myself?

einaras13

Man labai patinka. Man geriausios dainos yra Gimme shelter ir Bro wn Sugar. Puiki grupė. Live pasirodymai puikūs. Jagger'io vokalas nuostabus. Ne kiekvieno vokalisto balsas man šiurpulius kelia. Pamiršau gitaristo pavardę bet pagirt už tokią muziką galiu

LoseControl

Hausas privertė labiau pasidomėti (mat jo garso takelyje yra You Can't Always Get What You Want, kuri dabar yra mano mėgstamiausia RS daina). Gavau Let It Bleeed, labai patiko. Dar, žinoma, yra tokios legendinės dainos kaip Paint It Black, Satisfaction, Sympathy For The Devil ar Gimme Shelter, kurios irgi labai pradėjo patikti.

Panaši muzika