
Naujienos
Apie Led Zeppelin
„Led Zeppelin“ – britų roko grupė, gyvavusi 1968 – 1980 metais. Pardavusi 300 milijonų albumų, grupė yra sėkmingiausia sunkiojo roko atstovė per visą jo egzistavimo laikotarpį. Pagal pardavimus JAV… grupė skaitoma komerciškai sėkmingiausia visuose žanruose po „The Beatles“. Priešistorė Praėjus trims metams po Eriko Kleptono išėjimo ir dar po aštuonių mėnesių išėjus Džefui Bekui, grupė „The Yardbirds“ 1968 metų liepos 7 dieną galutinai iširo. Jimmy Page'as, turėjęs teises į grupės pavadinimą, bei turėjęs koncertinių įsipareigojimų, buvo priverstas pradėti rinkti naują kolektyvą. Pirmas buvo pakviestas John'as Paul'as Jones'as, po to pagal dainininko Terio Rido rekomendacijas prie jų prisijungė Robert'as Plant'as, kuris savo ruožtu į grupę atsivedė būgnininką John'ą Bonham'ą. Tų metų rudenį grupė, pasivadinusi „The New Yardbirds“, surengė turą Skandinavijoje. “Su tokiu pavadinimu jūs krisite, kaip švininis cepelinas („Lead zeppelin“)”, pasakė grupės „The Who“ būgnininkas Kitas Mūnas. Neilgai trukus grupės pavadinimas buvo pakeistas į „Led Zeppelin“. 1969 – 1980 Led Zeppelin I Pirmojo albumo pristatymas įvyko 1969-ųjų metų sausio 17 dieną JAV ir 1969–ųjų kovo 28 dieną Didžiojoje Britanijoje. Vadinosi jis paprastai – „Led Zeppelin“. Pasunkėjęs bliuzinis rokas (kurį jau anksčiau grojo „Yardbirds“, „Cream“, Jimmy Hendrix‘as) šiame albume įgavo naujas formas. Veriančiai aukštas Planto vokalas, stiprus darbas ritmo srityje ir novatoriškas Peidžo grojimas, sukūrusio savitą gitaros rifų paletę, leido grupei nusimesti psichodelinio roko elementus ir pirmajai sukurti naują žanrą – sunkųjį roką (hard rock). Albumas, įrašytas per 30 valandų ir, pasak grupės vadybininko Piterio Granto, kainavęs 1750 svarų, 1975-aisiais metais jau buvo surinkęs 7 milijonų kopijų JAV, albumų tope buvo pakilęs iki 10-uko, o D.Britanijoje iki 6 vietos, - vėliau tapo multiplatininiu. Vos po kelių grupės koncertų užsakymai pirmajam albumui buvo išaugę iki 50000 egz. Led Zeppelin II Per pirmus savo grojimo metus grupė suspėjo surengti po 4 koncertinius turus JAV ir Didžiojoje Britanijoje. „Led Zeppelin II“ buvo įrašinėjamas keliose JAV studijose – priklausomai nuo to, kur grupė tuo metu gastroliavo. Jausdami stiprų originalios medžiagos trūkumą, kvartetas bent tris takelius („Whole Lotta Love“, „The Lemon song“, „Bring it on home“) atliko bliuzo standartų pagrindu, kurie tuo metu įėjo į jų koncertų repertuarą. Spontaniškai sukurtas, su improvizacijomis, albumas iškilo į pirmąsias vietas JAV ir D.Britanijoje. Jis iki dabar yra „Bilboard“ geriausių roko plokštelių šimtuke ir skaitomas vienu iš trijų labiausiai perkamų albumų per visą JAV istoriją. Nors grupės nariai nenorėjo, laikę savo kūrinius „nedalomais“, „Atlantic records“ išleido keturiasdešimtpenkėmis sutrumpintą (iki 3:10) radijo versiją „Whole Lotta Love“, o po metų ir „Immigrant song“. Tačiau Peteris Grantas ir grupės nariai ne kartą skelbė, kad savo oficialiais singlais šių versijų nelaiko. Led Zeppelin III ]Atlikę dar keletą gastrolių JAV (kur kiekvienas koncertas kartais tęsdavosi iki 3-4 valandų dėl improvizacijų gausos), grupė trečiojo albumo įrašymui nusprendė paimti atostogų ir nusidangino į užkampį Bron-Yr-Aur. ( Takelio pavadinime „Bron-Y-Aur Stomp“ - ant viršelio buvo įvelta klaida). Eklektiškas, iš dalies akustinis, „Led Zeppelin III“, taip pat tapo hitu abiejose Atlanto pusėse. Iš pradžių sutiktas su kritika, vėliau albumas buvo „reabilituotas“ ir paskelbtas klasikiniu. Geriausiais kūriniais laikomi „Immigrant song“ (mylimiausia japonų „Led Zeppelin“ fanų ) ir „Since I‘ve Been Loving You“. Led Zeppelin IV Prieš išleidžiant ketvirtąjį albumą, grupės įvaizdis smarkiai pakito: grupės nariai ant scenos lipo prabangiai apsirengę ir apsikarstę brangenybėmis, o gastrolių furgoną pakeitė i nuosavą lėktuvą („The Starship“). Grupė nuomodavo ne atskirus kambarius, o ištisas viešbučių sekcijas (tame tarpe Los Andželo „Continental White House“), kur (dalyvaujant Bonhemui ir Grantui) neretai vykdavo laukinės apkvaitusiųjų orgijos, davusios daug medžiagos įvairiai mitologijai apie „cepelinus“. Ketvirtame albume, išėjusiame 1971 m. lapkričio 8 d., vietoj grupės pavadinimo buvo pavaizduoti keturi paslaptingi simboliai. Vienintele nuoroda, kam turėtų priklausyti albumas, buvo jo prodiuserio - Džimio Peidžo - paminėjimas . Šiandien jį priimta vadinti „Led Zeppelin IV“ ( kiti pavadinimo variantai: „The Fourth Album“, „Four Symbols“, „Zoso“, „Runes“, „Sticks“, „Man with Sticks“). Iš „Led Zeppelin“ pusės tai buvo iššaukiantis gestas žiniasklaidai, kuri iki to laiko buvo suformavusi pernelyg negatyvią poziciją grupės atžvilgiu ir jos nariai tai laikė dirbtinai išpūstu burbulu. Grupės įsijautimas į folk muziką ir keltų misticizmą šiame albume pasiekė apogėjų („The Battle Of Evermore“), tačiau ir toliau buvo tęsiamos sunkiojo roko ir „metalinės“ tendencijos („Black Dog“, „When The Levee Breaks“). Abi linijos idealiai susijungė hite „Stairway To Heaven“, kuris, nors ir nebuvo išleistas atskiru singlu, tapo nepaskelbtu angliakalbių muzikinio radijo topu. Tai ką jūs girdite įraše „Then The Levee Breaks“ – tai gaudesys koridoriuje, įrašytas su mikrofonu dviem aukštais aukščiau. Tekstą dainai „The Battle Of Evermore“ Plantas parašė po to, kai perskaitė knygą apie karus Škotijoje . Bet dainos melodijos pagražinimui Plantui reikėjo balso atsvaros ir jis kreipėsi į grupės „Fairport Convention“ buvusią vokalistę Sindy Denny. Kompozicija „Black Dog“ atsirado dėl šuns, kuris pastoviai šmėžuodavo prie jų buveinės. Niekas nežinojo jo vardo ir todėl pavadino paprastai – Juodas šuo. „Led Zeppelin IV“ teisėtai vadinamas visų laikų vienu iš geriausių albumų, o daina „Stairway To Heaven“ tapo globaliu roko muzikos himnu. Yra legenda apie tai, kad viena amerikiečių radijo stotis po albumo išleidimo nepertraukiamai keletą parų į eterį leido tik šią dainą. Šiandien žinoma, kad „Led Zeppelin IV“ – labiausiai parduodama sunkiojo roko plokštelė istorijoje. Šiai dienai vien tik JAV jos kopijų parduota 23 milijonai. Beveik visas albumas buvo įrašytas Headley Grange miestelyje, mobilioje „The Rolling Stones“ studijoje. Houses Off The Holly Pabaigę savo neilgas gastroles (reklamuodami iškart du savo albumus), grupės nariai ir vėl paėmė atostogų, kurias pašventė darbui įrašinėjant penktą savo albumą „Houses of The Holly“, išleistą 1973 metų pavasarį. To paties pavadinimo takelis, įrašytas kartu su kitomis albumo dainomis tuo pačiu studijinės sesijos metu, į albumą nebuvo įtrauktas, o pasirodė vėliau. „Physical Graffiti. Houses Of The Holly“ viršelyje pavaizduoti apsinuoginę vaikai, siekiantys nematomos dievybės, sprendžiant pagal viską, esančios bazaltinio Pylimo-Giganto viršūnėje (Giant‘s Causeway Airijos grafystėje Antrime) iššaukė skandalą: dėl to albumas buvo uždraustas Amerikos valstijose, priklausančiose „bibliniam ratui“, o taip pat Ispanijoje. Eksperimentai stilių maišyme čia buvo pratęsti: prie bazinių elementų (hard, hevy, blues, folk) prisidėjo reggae (Jamaika) ir funk (afro-amerikiečių muzikos kryptis). Po išleidimo sekusios gastrolės JAV sumušė visus lankomumo rekordus, kurie prieš tai priklausė „The Beatles“. Liepos koncertas „Madison Square Garden“ arenoje tapo pagrindu filmui „The Song Remains The Same“, išleistam po trijų metų. Užbaigusi turą, grupė visus 1974 metus ilsėjosi, dalinai pašventusi juos savo studijos „Swang Song“ kūrimui (pavadinimas kilo iš Džimio Peidžo neišleistos instrumentinės kompozicijos). Šioje studijoje išėjo visi vėlesni grupės albumai. Physical Graffiti Pirmu studijos „Swang Song“ kūriniu tapo dvigubas albumas „Physical Graffiti“, išėjęs 1975 metų vasarį (pradėtas įrašinėti buvo Hedli Greindže, kur buvo paruošti 8 takeliai, kiti buvo surinkti iš senų įrašų, neįėjusių į buvusius albumus). Išankstiniai užsakymai šiai plokštelei sudarė 15 mln. dolerių, taigi nenuostabu, kad ji tapo keturiskart platininė. 1975 m. gegužį grupė atliko penkis koncertus Londono „Earls Court“ (2003 metais vaizdo medžiaga buvo panaudota, kaip pagrindas „
Muzika
Palikimas ir atsikūrimai
Legendinis vienkartinis reunion koncertas O2 arenoje Londone 2007 m. „Celebration Day" įrašas išleistas 2012 m. Nuolatiniai perleidimai ir remasteriai išlaiko grupės palikimą gyvą.
Brandos era
Albumai „Physical Graffiti" (1975), „Presence" (1976), „In Through the Out Door" (1979) parodė grupės muzikinio diapazono platumą. Paskutinis studijinis albumas „Coda" išleistas 1982 m. po grupės išsiskyrimo.
Epinė klasika
Ketvirtasis albumas be pavadinimo (1971) su legendine „Stairway to Heaven" tapo roko kanonu. „Houses of the Holy" (1973) įvedė funk ir reggae elementus, sukuriant eklektišką ir ambicinį skambesį.
Hard rock pionieriai
Debiutinis „Led Zeppelin" (1969) ir „Led Zeppelin II" (1969) sukūrė hard rock žanro pagrindus su tokiais hitais kaip „Whole Lotta Love" ir „Dazed and Confused". „Led Zeppelin III" (1970) netikėtai pasuko į akustinį folk rock'ą.
Kiti įrašai
Nuotraukos
9Bendruomenė
73-ais gavau pačiupinėti ir paklausyti IV aka Zoso. o ten Stairway to Heaven ir Black Dog. Įspūdis buvo toks didelis, kad atmintinai išmokau Stairvay to heaven, nė velnio nesuprasdamas, mat vidinėj pusėj buvo dainos žodžiai, ir po šiai dienai dar juos atsimenu. Black Dog buvo tokio keisto (sudėtingo) ritmo, kad bachurui, kuris iki tol klausėsi tik brit popo bei Skaldowie gal dar Omega, pasirodė dirbtinai apsunkintas. Bet po savaitės neįsivaizdavau, kad rokas gali būti kitoks. Vėliau paklausiau Houses of the Holy (parsipiešiau viršelį ir pasidariau plakatą) ir atbuline eiga pirmuosius tris. Led Zeppelin užsitvirtino mano favoritų tarpe, kur jau atsirado Queen ir Deep Purple. Tačiau Physical Graffity ir Presence yra mano mėgiamiausi Led Zeppelin albumai.
Led Zeppai turbūt vieni iš ryškiausių senojo roko atstovų. Tiek savo muzikos stilium ,tiek pačia narių sudėtim. Pats Jimis Peidžas turbūt didžiausia dievybė ,mano akimis žiūrint. Ir išvis jų muzika laiku keliauja. tada buvo dievai,dabar liko tais pačiais. ne su vienu šnekėjau ta tema ir daug kas pritarė.
Hmmm.. Led Zeppelin... Turbūt viena iš mėgstamiausių grupių 😃 Jų blues ir rock n' roll mišiniai tiesiog nerealūs. Net nežinau kitos grupės kuri ką nors panašaus grotų. O Robert Plant vokalas tiesiog pasakiškas, tiek švelnus tiek aštrus, net nežinau kaip jį apibūdinti. Na galiu pasakyt kad Led Zeppelin yra legendinė rokbliuzo grupė 😃
Na, aš dar tik pradedanti Led Zeppelin klausytoja, girdėjau vos kelias dainas, bet man jos patinka.Šią grupę žinau jau senai, bet gal tik prieš savaitę paklausiau juos Youtube. 😄 O labiausiai patiko Stairway to heaven ir Kashmir. Pastaroji, girdėta nemažai kartų, bet tik dabar sužinojau kas ją atlieka 😃
Pati geriausia roko grupė. Ne veltui jie visur pirmosiose vietose linksniujami: geriausi albumai, daugiausia žiūrovų, geriausi pardavimai, gitaristas nr.1 , vienas iš geriausių būgninikų, geriausias vokalas. Kalbant apie "Led Zeppelin" dažnai yra vartojami šie žodžiai ir manau visa tai yra teisinga. "Led Zepellin" - rock band no.1, ir sunkiai kas nors tai paneigs.
Led Zeppelin recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!











































