Naujienos
Apie Uriah Heep
"Uriah Heep" – Jungtinės Karalystės roko grupė, susikūrusi 1969 m. gruodžio mėn., kai įrašų prodiuseris Gerry Bron pakvietė klavišininką Ken Hensley (anksčiau grojusį grupėse The Gods ir Toe Fat)… prisijungti prie grupės Spice, pasirašiusios kontraktą su jo nuosava Bronze Records įrašų kompanija. Kartais dėl savo melodingų dainų ir jų firminiu ženklu tapusio daugiabalsio pritariančiojo vokalo jie juokais vadinami "sunkiojo metalo The Beach Boys", nors grupės muzikai įtakos turėjo įvairūs žanrai: progresyvusis rokas, sunkusis rokas, sunkusis metalas, džiazas, o kartais netgi country muzika. Kaip viena iš pirmųjų grupių, sujungusių progresyvųjį roką su metalu, jie laikomi progresyviojo metalo žanro pirmtakais. Nepaisant milžiniško populiarumo Didžiojoje Britanijoje ir žemyninėje Europoje, Uriah Heep niekada nepavyko reikšmingiau įsiveržti į Amerikos rinką. Išimtis - trys jų hitai: "Easy Livin' " iš 1972 m. albumo Demons & Wizards, "Sweet Lorraine" iš 1972 m. albumo The Magician's Birthday (patekusio į geriausių albumų dešimtuką Australijoje) ir "Stealin' " iš 1973 m. albumo Sweet Freedom. Grupė 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išleido keletą komerciškai sėkmingų albumų, įskaitant koncertinį Uriah Heep Live (1973 m.), tačiau 9-ajame dešimtmetyje jų gerbėjų ratas tiek susiaurėjo, kad JAV ir Didžiojoje Britanijoje jie praktiškai tapo kultine grupe. Tačiau Uriah Heep tebeturi daug gerbėjų Vokietijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje, Balkanuose, Japonijoje ir Rusijoje, kur jie vis dar koncertuoja stadionuose. Istorija: nuo 1969 iki 1985 m. Savo debiutiniame albume Very 'Eavy... Very 'Umble (kuris Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išleistas nurodžius tik grupės pavadinimą) grupė pademonstravo sunkų, iš vargonų ir gitarų skambesio kuriamą garsą, kurį vainikavo teatrališkas ir dinamiškas David Byron vokalas, sklandantis virš griausmingo garsų fono, kuriame girdėjosi ir akustinė gitara bei džiazo elementai. Albumo pavadinime panaudotas Dikenso personažo Uriah Heep iš romano Deividas Koperfildas, iš kurio grupė "pasiskolino" savo pavadinimą, "firminis" posakis ("very 'umble"). Jų antrasis albumas Salisbury su 16 minučių to paties pavadinimo kompozicija, įrašyta su orkestru, buvo artimesnis progresyviojo roko žanrui; šiame albume taip pat įrašyta daina Lady in Black. Trečiajame grupės albume "Look at Yourself", išleistame 1971 m. pabaigoje, buvo singlas "July Morning". Vėliau grupės sudėtis dažnai keitėsi (per laikotarpį nuo 1969 iki 1980 m. penkis kartus pasikeitė būgnininkai, keturis kartus bosininkai, du kartus vokalistai), dainų tekstuose dažnai buvo naudojamos su fantazijomis susijusios temos, buvo sukurta nemažai ilgų, iš daugelio dalių sudarytų kompozicijų, kurių autorius dažniausiai buvo Hensley, palaipsniui pradėjęs dominuoti grupėje. 1975 m. gruodžio 8 d. savo namuose Norwood Green buvo rastas miręs 27 m. amžiaus iš Naujosios Zelandijos kilęs grupės bosininkas Gary Thain, kuris perdozavo heroino. 1976 m. išėjus vokalistui David Byron (jį pakeitė John Lawton, anksčiau dainavęs vokiečių grupėje Lucifer's Friend), Uriah Heep atsisakė su fantazijomis susijusių dainų tekstų bei iš daugelio dalių sudarytų kompozicijų ir grįžo prie tam laikotarpiui būdingo paprastesnio sunkiojo roko skambesio. 1977 m. jiems pavyko su daina "Free Me" patekti į 40 populiariausių dainų sąrašą Australijoje, o Naujojoje Zelandijoje ji nukeliavo iki pat pirmosios vietos. Tačiau po to, kai įrašant 1980 m. albumą Conquest Lawton buvo pakeistas kitu vokalistu John Sloman ir tą nepalankiai įvertino daugelis gerbėjų, Ken Hensley tų pačių metų rugsėjį nusivylęs paliko grupę prie žlugimo ribos. Gitaristui Mick Box teko po gabalėlį vėl sulipdyti grupę ir atkakliai dirbti pasikvietus naują vokalistą Pete Goalby iš Trapeze grupės. Du pirmieji devintojo dešimtmečio albumai Abominog ir Head First pakeitė grupės skambėjimą ir sukėlė trumpalaikį susidomėjimą Uriah Heep tarp jaunesnių glam metalo žanro gerbėjų. David Byron mirė nuo epilepsijos priepuolio ir kepenų ligos 1985 m. vasario 28 d., būdamas 38 metų. Istorija: nuo 1986 m. iki dabar Uriah Heep iki šiol rengia koncertinius turus ir leidžia studijinius (rečiau) bei koncertinius (dažniau) albumus. Grupės sudėtis praktiškai nesikeitė nuo 1986 m. iki 2007 m. pradžios: grupės lyderis - veteranas Mick Box, bosininkas Trevor Bolder, būgnininkas Lee "The Bear" Kerslake bei 1986 m. atėję vokalistas Bernie Shaw ir klavišininkas Phil Lanzon. Uriah Heep koncertinių turų maršrutas paprastai driekiasi per Vokietiją, Nyderlandus, Skandinaviją, Japoniją ir Rusiją, tačiau kasmet jie grįžta su koncertais į Britaniją, kurių kulminacija - lapkričio mėn. Londone rengiama vadinamoji The Magician's Birthday "šventė". Į šį renginį susirenka grupės gerbėjai iš įvairių šalių, dabartiniai ir buvę grupės nariai, kurie dažnai kaip svečiai pasirodo ir koncerte. Kol kas paskutinė tokia "šventė" buvo surengta 2004 m. 2001 m. gyvo garso koncerte buvo įrašytas albumas Acoustically Driven. Jį įrašant kaip svečiai dalyvavo Ian Anderson (fleita), Kim Chandler, Billie Godfrey ir Emma Robbins (pritariantysis vokalas), Pauline Kirke (violončelė), Liz Chi Yen Liew ir Sarah Chi Liew (smuikai), Saskia Tomkins (altas), Melvin Duffy (Havajų gitara, slide gitara) ir Steafan Hannigan (mušamieji, airiškas dūdmaišis). Taip pat žr. Diskografija / koncertiniai albumai. Mick Box iki 2005 m. balandžio 5 d. taip pat buvo ir grupės vadybininku, o po to jį pakeitė Simon Porter. 2006 m. gruodžio mėn. grupė pranešė, kad įrašinėja naują albumą, kurio prodiuseris - Mike Paxman iš Sanctuary Records. Albumą buvo planuota išleisti 2007 m. 2007 m. pradžioje grupę dėl pablogėjusios sveikatos turėjo palikti būgnininkas Lee Kerslake. 2007 m. kovo mėn. į grupę atėjo naujas būgnininkas Russell Gilbrook, kuris tuojau pat pradėjo dalyvauti naujojo albumo Wake the Sleeper įrašuose. Šis albumas galiausiai išleistas 2008 m. birželio 2 d.
Muzika
2020–dabar
2010–2019
2000–2009
1990–1999
1980–1989
1970–1979
Bendruomenė
Kas man klasikinę roko muziką išskiria iš šiuolaikinės, tai nemenkas rėmimasis į klasikinės muzikos elementus. Būtent tai man klasikinę roko muziką ir padaro patrauklesnę, net jei šiais laikais yra labai talentingų muzikantų ir labai talentingų grupių. Bet labai retas išdrįsta padaryti kažką tokio, kas yra šioje dainoje. Aš net nekalbu apie įstabaus grožio pagrindinę temą ir melodiją. Aš kalbu apie paskutines keturias dainos minutes, kuri iš esmės yra dvibalsė gitaros ir vargonų fuga. 21 a. muzikoje tokios konstrukcijos išskirtinai retos, net toje muzikoje, kurią mes pagal jos visas charakteristikas esame įpratę klasifikuoti kaip progresyvųjį roką.
Dar niekieno nesiūlyta dienos dainai. Mano pirmoji išgirsta Uriah Heep plokštelė, tad ši daina būtent pirmi UH garsai, pasiekę mano ausis.
Turi dar parako vyriokai. Kalbu apie grupes senbuvius.
Uriah Heep. Anksčiau aš jų nelabai mėgau, bet labiau pasigilinęs supratau, kad tai tikru tikriausias puikusis klasikinis rokas, kokį groja daugybė man mėgstamų grupių (Pink Floyd, The Who, The Rolling Stones ir t.t)
Temų apie Uriah Heep dar nėra — pradėk pirmą!
Uriah Heep recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!

























































