Algimantas Butnorius

Nebėra dangaus

2002 m.
haris2525

Glaudžiasi prie žemės baltas kūnas, Angelo pavargusiais sparnais. Skambanti tyla be žado griūna, Neša vėjo pakeltais delnais. Pašauk mane, prašau, Iš amžinos nakties Sustingę žodžiai ilgisi dainos. Dangus pakils aukštai, Vėl išsilies krantai, Viršūnėj meilę paukštis užgiedos. Dangus pakils aukštai, Vėl išsilies krantai, Viršūnėj meilę paukštis užgiedos. Kai orkestras liūdesį užgroja, Siela verkia nerimo balsu. Pasiklydau mano mylimoji, Šalie, kur gera būt kartu. Pašauk mane, prašau, Iš amžinos nakties Sustingę žodžiai ilgisi dainos. Dangus pakils aukštai, Vėl išsilies krantai, Viršūnėj meilę paukštis užgiedos. Dangus pakils aukštai, Vėl išsilies krantai, Viršūnėj meilę paukštis užgiedos. Į bedugnę žvelgia mano mintys, Ten kur žvaigždės nebėra dangaus. Už svajonių pavargau kabintis, Vynas tik akimirkai apgaus. Pašauk mane, prašau, Iš amžinos nakties Sustingę žodžiai ilgisi dainos. Dangus pakils aukštai, Vėl išsilies krantai, Viršūnėj meilę paukštis užgiedos. Dangus pakils aukštai, Vėl išsilies krantai, Viršūnėj meilę paukštis užgiedos.