Dainos žodžiai
Susiradęs apleistą lizdą paukštuko
Ant upės didžiausios smėlėtų krantų
Po smiltį, po ašarą jai atiduosiu
Mažus gabalėlius tamsiųjų minčių
Ramybė ateina ir šnabžda ausin
Apie liūdną likimą rudens
Sustingęs laike jos skausmo klausau
Ir prabyla ji taip, kaip kaip labiausiai bijau:
Ištark žodžius, ištark krauju, brolau
Iš kur esi atėjęs?
Aš iš tamsių sapnų juodos nakties
Žiaurių mirties šešėlių
Apsiniaukia dangus, užsimerkia ruduo
Ir krenta po ašarų lašą lietus
Išsigandus ramybė pravirksta kažko
Ir pabėga į savo namus
Pastebėjai teksto klaidą?
Tau gali patikti





















