Dainos žodžiai
Yra šalis, ten, kur žmonės pavargę
Po žiemų šimtamečių, speiguotų
Savo rankomis kasa, savo rankomis sėja
Deja dygsta rugiai, o ne duona
Rugius pjauna ir maino į šiaudus
Su spalvotais pirkliais tolimiausių šalių
Puikiai žino, šiaudai neišgelbės
Nepadės ir rugiai - juk ne duona
Už ką naują ir sielą ir protą parduotų
Bet kas duos nors skatiką už likimą žmogaus?
Jau seniai suskaičiuota, nulemta, aišku ir tikra
Jiems belieka tik laukti, kol dievas į dangų paims
Arba velnias - į dar gilesnį pragarą
Pastebėjai teksto klaidą?





















