Dainos žodžiai
Nužydėjo gėlės, žiemos nesulaukė
Trūko dėmesio ir šilumos
Kai mėtytos, vėtytos šiaurinio vėjo
Kambary pritrūko spindulių saulės
Ir jos savo mintim - ne čia
Kai užsidaro žiedai nakčia
Ir stebi mėlyną dangų
Ir gaudo orą pro stiklą
O jos kasdieną svajojo apie tą didelį sodą
Laukinį vėją, kad žiedlapius liestų
Ir šaltinį tyrą vandenio šalto
Pavirst į amžiną žiedą, kur nenuvysta
Duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų
Prašau duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų
Uždaram pasauly sezoninio džiaugsmo
Jūroj nerimo ir tuštumos
Kai ratais vedžiojamos saviapgaulės
Savyje surado truputį jėgos
Jom to pasaulio per mažai
Tu gilų miegą pamiršai
Tą patį mėlyną dangų
Anei to oro per stiklą
Pastebėjai teksto klaidą?





















