Dainos žodžiai
Užnuodytom adatom, ūkio padargais
Per vėtrą ir vėją veju dvejones.
Žiema prostitutė, pabaigusi darbą,
Iššiepusi kojas ratu link manęs.
O aš, atsiklaupęs ant žalio asfalto,
Verkiu, neturėdamas kuo apsigint.
Ir išdegė pūgos, bet vis dėlto šalta,
Tai pažadu - jei dar po šimtą - tave prisimint.
Ir „Dievas“ buvo pirmas tavo žodis,
Bet Dievas žino, ką po to veikei.
Ir jei per daug ar perniek nepasirodys,
Tai štai, paimk - tavo pinigai.
Užnuodytom adatom, geliančiom kojas
Per vėtrą ir vėją grįžai į namus.
Ir kariasi žodžiai, bet kitąsyk rojuj
Pažadu - jei dar po šimtą - mūsų nebus.
Užnuodytom adatom, ūkio padargais
Per vėtrą ir vėją veju dvejones.
Žiema prostitutė, pabaigusi darbą,
Iššiepusi kojas ratu link manęs.
O aš atsiklaupęs, ant žalio asfalto
Verkiu, neturėdamas kuo apsigint.
Ir išdegė pūgos, bet vis dėlto šalta,
Tai pažadu - jei dar po šimto - tave prisimint.
Pastebėjai teksto klaidą?
Tau gali patikti

Karvedys Pavargo Nugalėti
Kamanių šilelis

Kaliausė
Keistuolių teatras

Išeinu (bičių medus)
Vytautas Kernagis

Užtrauktukas
Kostas Smoriginas

Vaikystė ar Kažkas Panašaus
Shamanna Bug

Tokia didelė meilė
Andrius Kaniava

Be Žodžių
Gediminas Storpirštis

O jeigu aš numirčiau
Vytautas V. Landsbergis

Vanduo
Vytautas Kairys

Suplyšę žodžiai
Sunlit

Ašarėlė
Virgis Stakėnas

Nesvarumo būklė (gyvai)
Matas ir Dangiras








