DŪ.

Vienišas Vilkas

2015 m.
Tekstas

Dainos žodžiai

Aš vienišas vilkas, atitrūkęs nuo bandos
Pagalbos neprašau, bet prisidėsiu, jei reikės tau jos
Kai tamsią naktį pakeis šviesus rytas
Pragaras mane paleis, atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Aš vėl bandau pabėgt, vėl bandau pabėgt nuo praeities
Neatpažįstu savęs paties
Butelio dugne matau save, tiktai ištuštinus jį
Jaučiuosi dar tuštesnis, todėl ant byto iš tuščio į kiaurą
Apie tai, kas mano gyvenimą griauna
Apie tai, ką veikiu, ko nekenčiu, ką myliu, ša, tyliu
Aš tau padėsiu užmigt, tu man padėk pabust
Aš tau padėsiu kvėpuot pradėjus dust
Tavo iki galo, iki lentos grabo
Nenoriu būti kintamasis, nenoriu būti svetimas
Todėl ir skandinuosi, dūmus degina, sukasi velnias
Ir dervos nesustoja, aš tas, kur myliu rytojų
Aš tas, kur peikia dabartį, laiko mašina tiesiai į ateitį
Aš paskutinis likęs šią šaltą žiemą
Ir snaigės krenta ant manęs vieno
Vėl bandau pasiekt tą tolimą tašką
Tas keistas jausmas mane blaško
Per tamsą kažko ieškočiau, kas mane pakeistų
Kas sužeistų, pagydytų, atleistų man visas nuodėmes
Prašau, iškask mane iš šito juodžemio
Prašau, iškask mane iš šito juodžemio
Prašau, iškask mane iš šito juodžemio
Prašau, iškask mane
Prašau, iškask mane, mane
Aš vienišas vilkas, atitrūkęs nuo bandos
Pagalbos neprašau, bet prisidėsiu, jei reikės tau jos
Kai tamsią naktį pakeis šviesus rytas
Pragaras mane paleis, atsidurs ten kitas
Aš vienišas vilkas, atitrūkęs nuo bandos
Pagalbos neprašau, bet prisidėsiu, jei reikės tau jos
Kai tamsią naktį pakeis šviesus rytas
Pragaras mane paleis, atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Iškask mane iš tų baltų minčių
Ištrink iš popieriaus parašytų raidžių
Ne vienintelis toks ir ne pirmas, prašau
Neužmerk dar akių, welcome to my show
So so, ir vėl kažką sumaišiau
Negirtas, bet paskambinti pamiršau
Nešauk, nepasimatysime
Nei telefonų laidais ir kartu negrįšime
Aš dalbajobas ir toks išliksiu
Širdis daužosi bytais, garsiai ištirpsiu
Žiūriu ne į veidrodį, į save mirusį
Išblyškęs veidas, šalia papirusai
Ir tie pilni mano dainų
Išnešiok juos, vėjau, iki paryčių
Plaukai nusidažė pilka spalva
Dar viena žiema, dar viena vasara
Kažkas jau išėjo, o aš vis dar čia
Įsiklausyk į mane
Mano dugne prasideda pradžia
Butelis tuščias, todėl aplink nieko nėra
Ir aš toks lėkštas, šneku apie nieką
Tiek kelio nuėjau, o papasakot nėr ką
Vis dėlioju raides ir sakinius
Apie moteris, narkotikus ir tuos išėjusius
Jie nebegrįš, o buvo taip gera
Paliko savo istorijos dalelę
Ar suskaičiuosi, kiek tau dar liko?
Kiek atkimšto vyno, surūkyto pycho?
Numautų kelnaičių ir nebaigtų santykių?
Sudarytų sandorių, paskolų bankinių?
Kiek išsižiosi ne vietoj ir ne laiku?
Sugadinsi nuotaiką artimų žmonių?
Kiek duosi, o kiek gausi pats?
Šluostysies kraują, valysies ašaras
Patikėk, daug, ir tai natūralu
Toks tai aš ir toks tai tu
Toks tai aš ir toks tai tu
Toks tai aš, toks tai aš
Toks tai tu ir toks tai tu
Ir toks tai tu
Aš vienišas vilkas, atitrūkęs nuo bandos
Pagalbos neprašau, bet prisidėsiu, jei reikės tau jos
Kai tamsią naktį pakeis šviesus rytas
Pragaras mane paleis, atsidurs ten kitas
Aš vienišas vilkas, atitrūkęs nuo bandos
Pagalbos neprašau, bet prisidėsiu, jei reikės tau jos
Kai tamsią naktį pakeis šviesus rytas
Pragaras mane paleis, atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Atsidurs ten kitas
Pastebėjai teksto klaidą?