Ennio Morricone

Metello: Metello

2008 m.
Very_crazy_enough

Taip ir noris ją aprašyt... Kai susiglaudžia delnai, rieda ašara šilta. Pasirodžiusi nūnai, ji iš laimės išspausta… Kur pasibaigia sparnai – Ruožas saulėtos ugnies. Mėnuo šypsos atsainiai, Pakabintas ant vinies. Kai susiglaudžia delnai, Nebelieka paslapčių. Nedvejoji, nes žinai, Kas šalia tavų pečių. ------------------------- žemės nebėra seniai (vien tik rūkas ištisai) nežiūrėk atgal liūdnai mums nereikia jos visai liūdesys truks amžinai, tik nebūkim jo tarnai štai išsiskleidžia sparnai ir susiglaudžia delnai