vieną gražų ankstyvą rytą pabudau
ir ilgai žiūrėjau į sieną
kal pro miglą pamačiau
laikrodį kabantį ten
jis kažkaip keistai tiksėjo
ne į ritmą vis tiksėjo
kas gi jam atsitiko
išėjau ieškoti atsakymo
o tiktai muzika
stabdo laiką keičia žodį
o tiktai muzika
tiktai muzika viena
užlipau ant aukšto stataus stogo
ten buvo daug daug daug kaminų ir antenų
aš vaikščiojau tarp jų kaip miške
tamsiam miške
bet atsakymo ten nebuvo
vienas geras barzdotas dėdė man pasakė berniuk
aš žinau kodėl stovi laikrodis
viskas labai paprasta
tu per stipriai prisukai spyruoklę
ir rodyklės naktį išskrido pro langą
Atsiuntė: zmura(a)yahoo.com
TU NIEKO DAR NEPAŽINAI
tu nieko dar nepažinai
net vėjo lakstančio laukuos
tu net nebandei išgirst jo kalbos
jam ranką ištiesk jis tave sušukuos
tu nieko dar nepažinai
net paukščio skrendančio aukštai
kiek kartų su juo kilai link šviesos
jam žodį ištark jis tau uždainuos
Priedainis
juk nori pakilti kaip vėjas
kaip aitvaras nutrūkęs
tereikia nutraukti tą skausmą
lyg rišantį siūlą
tu nieko dar nepažinai
tik melą slepiamą veiduos
tau nuolat kartojo kad viskas gerai
kas prarastą laiką ir erdvę atstos
tu nieko dar nepažinai
tu neturėjai šilumos
gal nieko dar nesutikai
kas nors bent kiek turėtų jos