Akordai gitarai
Akordai: Dm F G A#Čia šitiek daug kaltės ir taip mažai kaltųjųČia tapo įprasta neskirti maumedžių nuo tujųKovinių dujų nuo deguonies bakeliųVieną lakštą geležies dalinti šimtui kalviųUž žodį neatsakoma, sąžinė - smulkmenaČia vienus mylima, su kitais gulimaČia spjaudoma į šulinį, paskui dalinamas vanduoŠventa tiktai tai, ką galima brangiau parduotSeime įstatymai vieniems, kitiems - kiti įstatymaiRuletėje skraidinami likimai tampa statymaisBe cirko, be vaidybos, specifiniai prikolaiSavaip sukandimą gydo anti-stomatologaiJuokiesi paskutinis - vadinasi, iššovei pirmasČia liūtus už pasaitėlių laiko eiklios stirnosŽymėtos širdys, žemėtos rankos, teatraiTicharina klasta po skrybėlaitėmis retroNitro pusę litro, atneškite kalėms sidroSkysčiais piktnaudžiauja meteorologai hidroTinklinės pėdkelnės, suknia raudona gydo šokuAtleisk, panele - tu įstabi, bet aš nešokuNeleisk, kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytųTai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutuNeleisk, kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugąRamiai - jis vis dar tavo nugarą saugoNeleisk, kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytųTai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutuNeleisk, kad tavo tamsa tavy paimtų viršųNes tie, kas rodant į dangų mato pirštą – kvailiaiGebam remtis patirtim nepatirtomGydykim mielai svetimom kalbom girtomVis dar bandom kaktom naujų vartų dažąNetgi siūloma veltui, imame abordažąSako: laža padėt silpnam, krūta jį apipistiVietoj būt atrama, ėmėm viens kitu mistiJokia čia mistika - žmonės irgi žvėrysGrobis gėris, lojalūs loja lozungus materijaiIsterija klonuotų korpusinių tavernųPardavinėjimui brangiai angelų iš po skvernoProto darymo klinikos štampuoja cinikusAš kartais nebematau savo miesto per pinigusIšdidžios tupos mimikos, pasitikintys snukiaiNuslėpti mokesčiai, otkatai, patenkinti lūkesčiaiMus renkasi taip, lyg vartytų meniuČia sakalų nebeliko, užtat priviso geniųĮvarė mūzą į lūzą, išbaidė pegasąPritaikyta masėm priot prodiuseriai drąsūsVaidina asus, cha, sakosi perima pasusEi, aš blokuoju tokius kaip jus, piderastusManot širdį man raižo, po kokį mėšlą jūs vaikštotŠimtą metų aišku - tokius varyt iš aikščiųMaivos tarsi pagaikščiai, šnioja nuo scenų, tribūnųKlonai ir manekenai - laukPirštui rodant į dangų, kvailiai stebi pirštąTaip išsižioję nustebę ir mirštaPirštui rodant į dangų, kvailiai stebi pirštąIr miršta(x2)Neleisk, kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytųTai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutuNeleisk, kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugąRamiai - jis vis dar tavo nugarą saugoNeleisk kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plėšytųTai taps ramybės skydu, jiems neįkandamu riešutuNeleisk, kad tavo tamsa tavy paimtų viršųNes tie, kas rodant, į dangų mato pirštą – kvailiaiPriversiu išgirst mane, sukramtyt ir nurytiTu vis kartoji: ką daryti?(x2)
Akordai pridėti bendruomenės narių. Pastebėjai klaidą?





















