Dainos žodžiai
(Aaa-aaa)
Skystu pavidalu lašas, smingantys plieno durklai
Plakantys orą, bet vis dar tikintys rasti krantą
Dargantys darnų chorą
Daužo tikėjimą irklai, iš įpročio išgąsdint bando
Iš anksto mėgaujasi būsima vyro euforija
Taip, kad nebeįkanda
Jie atėjo į šį pasaulį sirenom kaukiant
Pamatei juos –
Suk vienas vienas du, nieko nelaukiant
Ką bedarytum, į tuščias akiduobes seks tave įtariai
Paskutinės kovos kokteilio
Adatą čiulpia mirę kariai
Tikėti aklai – skirtingi tikslai
Tik vejamas į kurias jau maudžia kaklais
Apipelijusioms sienų faktūromis, begalvėm arkų skulptūromis
Ne tavo – tai nesikišk!
Pilnuose epitafijų parkuose keičiasi kartos
Kas kaip nori, taip jas ir tvarkosi
Žaidimas kintančiais slėgiais
Aukojamos traukinio bėgiais
Replikos publikai: minus šimtas keturiasdešimt
Vienas laipsnis valdžios
Ir viskas, ko reikia iš mūsų, viskas, ko reikia iš jų –
Tai viską pradėti be jų iš pradžios
(iš pradžios)
Kreivi jų veidrodžiai neatspindi nei skurdo, nei bado
Žodžius čia diktuoja ydingą mada, didingą pradą
Pakerta kojas, atima žadą
Žada, bet nieko neduoda
Tu tūkstantį metų kaip supratai
Kad pametei savo asmeninį kodą?
Indelių prasmę už savo vienintelį eterio klyksmą
Priemonėm bandom pateisint tikslą
Suvokt kas čia vyksta karūnuoti menkystom
Preciziškai sistemos vardu dedant taškus
Jei tavo akys ne jų
Tavo likimas jų akimis aiškus
Gimę ne meilėj, gyvenantys netiesoj
Čia niekas negerai ir viskas netvarkoj
Bendroj ligoninių kasoj
Sveikųjų donorų bankuose
Aš be dvejonių naudosiu tai
Ką gebėsiu sugniaužti rankose
Bombose, minose, kulkose, tankuose
Iškalbinga taika alsuoja sunkiųjų pabūklų angos
O viskas ko reikia
Tai teisės rinktis ir klysti
Gudruolis išdulkinta sąžine
Ar perskelta galva kvailys?
(Aaa-aaa)
Pastebėjai teksto klaidą?





















