jama&W

Daina apie Nelaimingą Meilę

2016 m.
Tekstas

Dainos žodžiai

Kaltininkas šių mano eilučių
Užaugo paprastam rajone daugiabučių
Kur sušalę katinai šildos ant šiltų kapotų
Kur kiečiausias tas, kuris visiems nukautuotų
Mūsų herojus bandė eit šiuo keliu
Tačiau netekęs kelių dantų
Suprato, kad taip nelaimės šios kovos
Neužsitarnaus šituo keliu kitų pagarbos
Jis vis bandė, ieškojo, vis labiau nutolo
Nuo tokio jam nepatogaus mokyklos suolo
A nū-ka paslaptis, žino juk visas vietas
Rajone tų, kas mokosi, negerbia niekas
Be klyčkos šustros, nepritapdamas prie chebros
Jis jau bijojo, kad niekados nesusiras sau mergos
Vaikščios po rajoną sušalęs kaip katinas
Bet per magnetofoną jį pasiekė atsakymas
Iš jo visi šaipės, niekur nepriėmė
Va viskas baigės, dabar jis didelė žvaigždė
Dabar jis kietas, kietesnis už kiekvieną
Tai per M-1 pirmąkart išgirdo Eminemą
Ir gyvenime nušvito nauja viltis
Draugai stebėjos, kaip pasikeitė jis
Lenarai iš turgaus pakankamai brangūs
Kasetinis plejeris suka Wu-Tangus
Nebijo ir mergaitėms akį pamerkt
Įsivaizduoja, kad visi staiga ėmė jį gerbt
Savo repą cituoja, tipo angliškai šneka
Bet kažkodėl sako tiktai: „Yo, motherfucker, what up?“
Tikri trubadūrai, gaila, kad analfabetai
Atsidavę šiai kultūrai, nes jinai atrodo kietai
Tik kad kas antro tokio pseudo poeto
Koeficientas intelekto ant ribos nuo protinio defekto
Bet dovanotam arkliui nežiūri į protą
Mums tai kaip santuoka, tėvų suplanuota
Jei kultūros lygiui jūsų nelemta pakilti
Ką padarysi, teks jus ir tokius pamilti
O herojus atsigavęs vaikščiojo visur
Kol kas, kol pagarba subliuško kaip burbulas
Prie parduotuvės sutiko bičiulius keturis
Kurie sakė: „Tu nerepuoji, tai tu lievas reperis“
Jisai išblyško, namo sugrįžo ir pasiryžo
Taip nedrąsiai prie popieriaus pieštuką prikišo
Bet žinojo, kiek reikės, šitą darbą tęs
Manai, lengva rašyt, kai nė vienos knygos nesi perskaitęs?
Bet klausęs repo toks jisai atrodė gražus
Nors ir toliau suprato tiktai tuos penkis žodžius
Bet tuoj baigė pirmą kūrinį, šlovėjo protui
Apie bič, ir py, ir tai, kaip jiem px
Grįžo pas tuos, kurie jį įžeidė
Parepavo ir gyvenimas pasikeitė
Visi pacanai laiko jį bachūru krūtu
Tik namie nerepavo, nes juos tai sužavėję nebūtų
O toliau kaip sapne ar hipnozėje
Jis tapo vakaro žvaigžde rajono tusovkėje
Gal dešimt žmonių, na ne Kauno sporto halėj
Bet bendu priėjęs sakė: „Prikolas, nerealiai!“
Laimėjo betlą, metus vaikščiojo išdidžiai
Laimėjo, nes atsivedė daugiau draugų negu kiti dalyviai
Sena gera tematika, tik dar labiau išlavinta
Regėjau, kad jo žvaigždė jau pateka, apšviesdama jo talentą
Bet ten pat, ten pat pasiliks amžinai
Kategorijoj įžymybės, kurių tu nežinai
O šios istorijos moralas yra toks
Kad kam reik, tas ir be paaiškinimo jį suvoks
Tikri trubadūrai, gaila, kad analfabetai
Atsidavę šiai kultūrai, nes jinai atrodo kietai
Tik kad kas antro tokio pseudo poeto
Koeficientas intelekto ant ribos nuo protinio defekto
Bet dovanotam arkliui nežiūri į protą
Mums tai kaip santuoka, tėvų suplanuota
Jei kultūros lygiui jūsų nelemta pakilti
Ką padarysi, teks jus ir tokius pamilti
Pastebėjai teksto klaidą?