Dainos žodžiai
Saulei pasislėpus už horizonto
Siluetas jo pasirodo ant kranto
Jaunuolis kas naktį aprauda likimą
Nes bangos pražudė jo merginą
Prie jūros jį užplūsta šilti prisiminimai
Gedinti siela trumpam nusiramina
Naktiniam danguj pamato jos veidą
Bangų ošimas jam primena meilę
Jis paliečia rankomis drėgną smėlį
Kuriuo kažkada jie abu ėjo
Ir prisimena tą kartą kraupią naktį
Kai buvo lemta jam meilės netekti
Jūroje maudės, siautėjo audra
Iš jo delnų išslydo jos ranka
Išnėręs į paviršių jos nebematė
Jūra negrąžins, iškart jis suprato
Naktimis aš tavo raudą girdžiu
Danguje tarp jūros žvaigždžių
Aš ilgiuosi tų saulėtų dienų
Kai pakrante mes braidėm kartu
Bet sugrįžt atgal, deja, negaliu
Todėl tave aš pas save kviečiu
Eik pas mane, tai visai nebaisu
Būti kartu tarp jūros žvaigždžių
Vieną naktį sėdėjo jis, kaip visada
Ant jūros kranto stebėjo bangas
Staiga pamatė kažką blizgantį ant smėlio
Tai jūra grąžino sidabrinį jo žiedą
Tą patį žiedą, kurį jai dovanojo
Kurį jinai nešiojo, visur jį nešiojo
Jis suprato, kad jinai jį šaukia
Ir paniro į jūrą, žengė jos laukęs
Naktimis aš tavo raudą girdžiu
Danguje tarp jūros žvaigždžių
Aš ilgiuosi tų saulėtų dienų
Kai pakrante mes braidėm kartu
Bet sugrįžt atgal, deja, negaliu
Todėl tave aš pas save kviečiu
Eik pas mane, tai visai nebaisu
Būti kartu tarp jūros žvaigždžių
Naktimis aš tavo raudą girdžiu
Danguje tarp jūros žvaigždžių
Aš ilgiuosi tų saulėtų dienų
Kai pakrante mes braidėm kartu
Bet sugrįžt atgal, deja, negaliu
Todėl tave aš pas save kviečiu
Eik pas mane, tai visai nebaisu
Būti kartu tarp jūros žvaigždžių
Pastebėjai teksto klaidą?





















